Knygynuose jau pasirodė naujausia lietuviška knyga apie prezentacijas. Ji bus naudinga vadovams, verslininkams, vadybininkams ir visiems, kas kuria konkursines, pardavimo ir kitas prezentacijas. Kitaip tariant, pravers tiems, kas svarbiausiomis progomis prezentaciją nori pateikti KITAIP.

.

• Kaip išvengti klaidų, kurias daro 9 iš 10 prezentacijų autorių;

• Kaip pelnyti 2 kartus didesnį klausytojų dėkingumą už 2 kartus trumpesnę prezentaciją;

• Kaip skaidres pagerinti pagal ryškiausių pasaulinių autoritetų rekomendacijas;

• Kaip klausytojus sudominti labiau negu vien tik rodant skaidres arba Prezi programos triukus;

• Kaip per prezentaciją panaudoti ne bet kokius, o būtent 3D efektus…

.

Tai tik keletas iš daugybės klausimų, į kuriuos atsakoma naujoje Arturo Laskausko knygoje ”PREZENTACIJA KITAIP, arba pamirškite migdančias skaidres”.

.

Knygoje taip pat pateikiama gausybė praktinių pavyzdžių ir naujų idėjų - kad prezentacijas galėtumėte kurti KITAIP negu iki šiol.

2014 m. spalio 8–12 d. ši knyga buvo pristatyta Frankfurto knygų mugėje (Vokietija).

ATSILIEPIMAI APIE KNYGĄ:

  • „Naudingiausia lietuviška knyga kuriantiems prezentacijas ir sakantiems viešas kalbas. Šviežias, modernus praktiko požiūris. Skaitoma lengvai tarsi pramoginė literatūra.“

Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka

  • “Patikrintos tiesos apie pristatymus trumpai ir aiškiai vienoje vietoje. Skirta: nuo mokinio iki vadovo.”
Lektorius, “Tūkstantmečio odisėjos” jachtos „Ambersail” kapitonas
Paulius Egidijus Kovas
.
  • „Nuoširdžiausiai sveikinu Arturą Laskauską, padovanojusį mums profesionalią, įtaigią prezentacijos kūrimo gramatiką – taip reikalingą knygą Lietuvoje“.
.
Režisierius Vytenis Pauliukaitis

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jau daugiau negu 10 metų prezentacijos su PowerPoint skaidrėmis kritikuojamos visame pasaulyje. Kalta ne pati kompiuterinė PowerPoint programa, bet klaidingas jos naudojimo būdas, kai kiekvienoje skaidrėje prirašoma daugybė teksto.

Kai manęs klientai klausia, ką galėčiau pasiūlyti vietoj įprastų PowerPoint skaidrių, atsakau, kad publikai visuomet įdomiau pasiklausyti gero pasakojimo, o ne pasiskaityti tekstą iš ekrano. Kitaip tariant, svarbiau pranešėjo SAKOMAS, o ne ekrane UŽRAŠYTAS tekstas.

O tais atvejais, kai per prezentaciją būtina ne tik papasakoti, bet ir parodyti vaizdų, viena iš alternatyvų skaidrėms - nesudėtingas begarsis filmukas, sukomponuotas iš nuotraukų ir vos vieno kito trumpo užrašo. Savo klientams jau esu sukūręs ne vieną tokį filmuką. Jis nėra “pavaduotojas”, atidirbantis už prezentacijos autorių. Bet kaip papildoma vaizdinė priemonė ekrane - visai svarstytinas.

Pateiksiu trumpą tokio filmuko pavyzdį, kurį padariau iš nuotraukų. Norėdami pasižiūrėti, spauskite šią nuorodą:   Filmuko pavyzdys

Panašiu principu sudėliotas nuotraukas ir jūs galite panaudoti savo prezentacijai. Jei patiems pasidaryti nesiseks - galiu padėti.

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas (Kontaktai)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Po ilgos 7 metų pertraukos pasirodė nauja moksleiviams ir studentams skirta lietuviška knyga apie prezentacijas - ”Prezentacija tarsi šou”.

Pateiksime ištrauką iš knygos anotacijos.

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo… Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos - taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptai pristatomi šioje patarimų ir užduočių knygoje. Ji parašyta vyresnių klasių moksleiviams, tačiau pravers ir darbuotojams, jau turintiems prezentacijų patirties. Čia nėra sausų teorijų, viskas iškart parengta pritaikyti praktikoje. Rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus:

• kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos;
• kaip panaudoti 15 būdų klausytojams sudominti;
• kaip išvengti didžiausių klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų;
• kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu kitų pranešėjų.

.
Arturo Laskausko knyga “Prezentacija tarsi šou” - jau knygynuose (lengviausia rasti knygynuose “Pegasas”).

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pasitaiko, kad po prezentacijos (pateikties) publika lieka nepatenkinta, nes tikėjosi ne to, ką gavo. Viena iš galimų priežasčių - prezentacijos autorius neteisingai įvertino publikos informuotumą (ar nusiteikimą) ir pasiūlė netinkamo tipo prezentaciją. Kad tokių nesusipratimų išvengtumėte, pristatau tris prezentacijų rūšis: tai informacinės, argumentacinės ir instrukcinės prezentacijos.

.

1. Informacinės prezentacijos

Tokios prezentacijos rengiamos tuomet, kai autorius žino (arba mano), kad būsimieji klausytojai apie jo pranešamą dalyką beveik nieko nežino. Tarkim, pristatoma Lietuvoje visiškai nauja paslauga.

Kitas atvejis: kai prezentacijos autorius žino, kad jo klausytojai turi konkrečią problemą (pvz., daug išleidžia automobilių kurui) ir siūlo jų problemos sprendimo būdą, kuris klausytojams yra naujas ir nežinomas (pvz., “Jei norite sumažinti išlaidas automobilių kurui, siūlau į automobilius įmontuoti vandenilio generatorius ir sutaupyti 25-30 proc. benzino arba dyzelino.”).

Informacinė prezentacija turi atsakyti į klausimą KAS? (t. y. KAS yra tas publikai siūlomas problemos sprendimas). Tokios prezentacijos tikslas gali būti ir toks: sudominti siūlomu sprendimu ir gauti progą pasiūlymą pristatyti išsamiau.

Svarbu pasiekti, kad per šitokią prezentaciją klausytojai patikėtų, jog pranešėjas turi reikiamos kompetencijos ir yra vertas pasitikėjimo. Po informacinės prezentacijos klausytojai idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, šitas pasiūlymas yra gerai apgalvotas, patikimas, man tinkamas ir turi išskirtinumo”

.

2. Argumentacinės prezentacijos

Tai konkursinės prezentacijos. Arba tokios, kurios “parduoda” privalumus. Taikomos tais atvejais, kai publika jau daugiau ar mažiau yra informuota apie siūlomą sprendimą (pvz., jau minėtą vandenilio generatorių automobiliams), bet dar nėra linkusi tą pasiūlymą priimti. Kitaip tariant,  argumentacine prezentacija siekiama įtikinti (todėl ji dar vadinama ir įtikinimo prezentacija) ), argumentuoti, įrodyti, kad pasiūlymas yra naudingas ir turi privalumų.

Argumentacinė prezentacija atsako į numanomą klausytojų klausimą KODĖL? (t. y. KODĖL publika turėtų patikėti, kad mano siūlomas jų problemos sprendimo būdas yra geras, apgalvotas ir saugus). Pvz.,”Vandenilio generatorius siūlome todėl, kad jie turi mažiausiai tris privalumus: 1) padeda sutaupyti (jei kuro sąnaudos nesumažės bent 25 proc. - sugrąžinsime jums pinigus), 2) jie yra saugūs ir patikrinti (su vandeninio generatoriais nuo 2000 m. yra gaminami net gamykliniai 7-osios serijos BMW automobiliai, o JAV į savo automobilius vandenilio generatorius kasmet įsimontuoja 30 000 amerikiečių), 3) ekologiški (variklyje efektyviau sudeginamas kuras ir mažiau benzino ar dyzelino likučių išmetama į atmosferą).

Po argumentacinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, tarp kitų galimų sprendimų teisinga būtų rinktis šį”.

.

3. Instrukcinės prezentacijos

Rengiamos tuomet, kai publika jau yra girdėjusi, KAS siūloma ir KODĖL tuo pasiūlymu verta pasinaudoti, bet dar nežino, KAIP tuo pasiūlymu naudotis - kokius konkrečius žingsnius reikia atlikti. Tarkim, tame pačiame pavyzdyje su vandenilio generatoriumi instrukcinė prezentacija paaiškintų: kiek kainuoja tas generatorius, kokiu principu jis veikia, kur ir kas jį galį įmontuoti į tradicinį automobilį ir t. t.

Šitokia prezentacija atsako į klausimą KAIP? (KAIP veikia pasiūlymas arba ką daryti, kad juo pasinaudotum). Po instrukcinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, siūlomas sprendimas yra geras, patikimas ir palyginti nesunkiai įgyvendinamas. Aš tą darysiu”.

.

Trys viename

Informacinei prezentacijai gali pakakti ir 1 minutės. Kai prezentacijai gaunama 5 min. laiko - galima suspėti pranešti daugiau: ir KAS siūloma (informacinė prezentacijos dalis), ir KODĖL siūloma (argumentacinė dalis). Jei gauname 20 min., spėjame pateikti ir trečią - instrukcinę dalį (KAIP įsidiegti, kaip veiks, kur atliekamas garantinis aptarnavimas ir t. t.).

Žodžiu, gali būti taip, kad konkreti prezentacija yra tik informacinė arba tik argumentacinė ar instrukcinė. Bet gali būti ir taip, kad vienoje išsamioje prezentacijoje bus visos trys dalys: informuojanti, argumentuojanti ir instruktuojanti (tai būtų vadinamoji koncepcijos pristatymo prezentacija).

.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Nuotrauka: JenaFoto24.de / pixelio.de

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Prieš svarbią prezentaciją reiktų pasitikrinti - ar gerai pasiruošta. Tačiau savo paties darbo kokybę įsivertinti būna nelengva. Pasitikrinimui gali praversti šie kontroliniai klausimai:

.

1. Ar pats sau jau esu išsiaiškinęs, KOKIĄ žinią pranešu šioje prezentacijoje: GERĄ ar BLOGĄ?

Tai itin svarbu, jei prezentacijos klausysis vadovai - jie jau pradžioje norės žinoti: viskas tvarkoj ir toliau gal net nebebūtina klausytis? O Jei pranešama apie grėsmes ir reikia reaguoti - kitas reikalas.

Bėda ta, kad ekspertai kai kada naudoja tik specialistams suprantamą terminologiją, o mažiau įsigilinę į temą klausytojai po prezentacijos susižvalgo: “Tai čia visa tai reiškia, kad yra gerai, ar kad blogai?” Šito reiktų išvengti.

.

2. Ar mano prezentacijoje yra įvardinama kokia nors NAUDA arba GRĖSMĖ publikai?

Prezentacijų autoriai kartais pernelyg įsigilina į technines pristatomo produkto charakteristikas. Arba kalba apie tai, kas rūpi jiems patiems, o ne klausytojams. Pvz., “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus ne trečiame meniu lygyje, bet pirmame”. Toks pasakymas nebūtinai sudomins klausytojus. Jie labiau suklustų, jei išgirstų apie naudą jiems, klausytojams, pvz.: “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus startiniame puslapyje. Jūs galite paklausti: o kokia iš to nauda jums? Atsakysiu: anksčiau jūs kas kartą sugaišdavote vidutiniškai po 7 sek., kol internete “prisikasdavote” iki šio mygtuko, o nuo šiol tai pačiai operacijai jums pakaks 1 sek., t. y. jūs sutaupysite laiko - vien jūsų padalinyje bus iš viso sutaupytos 2 valandos kiekvieną mėnesį.”

.

3. Ar klausytojams bus aišku, ką po mano prezentacijos jie turėtų daryti KITAIP negu iki šiol?

(Pvz., “Apibendrindamas pasakysiu: siūlau už komunalines paslaugas mokėti nebe per internetinį banką, o pasinaudojant tokia ir tokia interneto svetaine, kuri yra patikima, saugi ir už paslaugas ima mažiau negu bet kuris bankas”).

.

4. Kodėl prezentacijos klausytojai turėtų patikėti, kad mano pasiūlymas yra geras ir apgalvotas?

Ar mano prezentacijoje pateikiami įrodymai ir argumentai klausytojams tikrai bus įtikinantys? Šiaip dažniausiai nereikia dešimčių argumentų - pakanka trijų. Bet su sąlyga, kad tai stiprūs argumentai.

.

5. Ar mano prezentacijoje pateikiami ne vien abstraktūs teiginiai?

Kitaip tariant, ar prezentacijoje yra pavyzdžių, tikrų atvejų iš praktikos, statistikos duomenų, tyrimų rezultatų, iliustracijų ir kitų konkrečių, o ne abstrakčių dalykų?

.

6. Ar pasiklausius mano prezentacijos, įmanoma ją perpasakoti kitiems?

Įsivaizduokit, kad kuris nors jūsų būsimas klausytojas turės perpasakoti jūsų prezentaciją savo kolegoms, kurie nebuvo jūsų prezentacijoje. Jei perpasakoti nelengva - vadinasi, prezentacija pernelyg neaiški. Arba joje visko per daug. Arba ji pernelyg teoretizuota, abstrakti, nepraturtinta pavyzdžiais.

.

7. Ar esu apgalvojęs, kokių klausimų man gali po prezentacijos pateikti klausytojai?

Dar geriau, jei pasvarstysite, kurie klausimai gali būti sunkiausi ir kaip į juos atsakytumėte.

.

.

Taip pat jus gali sudominti šie patarimai: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

  

Ką daro dauguma žmonių, kai pradeda rengtis naujai prezentacijai? Pradžioje susikuria pirmąją “PowerPoint” skaidrę (dažniausiai - su prezentacijos pavadinimu). Po to “kepa” antrą, trečią, ketvirtą saidrę su informacijomis, argumentais ir t. t. Tada kai ką priduria, kai ką išmeta, o pabaigoje prideda apibendrinimą. Na, gal dar antrojoje skaidrėje prideda prezentacijos turinį.

   O ką, jei bent kartą apvertus viską aukštyn kojomis ir pradėjus nuo… prezentacijos pabaigos? Gal pirmiausia pasvarstykite:

  • Kokio rezultato norėtumėte pasiekti savo prezentacija? Ką jūsų klausytojai turėtų galvoti po prezentacijos? Arba ką pirkti, kaip elgtis, kokiam požiūriui arba idėjoms pritarti?
  • Pradėkite ne nuo pirmos skaidrės, bet nuo apibendrinimo! Įsivaizduokite, kad jau pristatėte paskutinį savo prezentacijos turinio punktą ir belieka pasakyti: “Apibendrindamas pasakysiu…” Ką svarbiausio pasakytumėte tokiu atveju? 
  • Kaip galėtų skambėti Jūsų paskutinis prezentacijos sakinys? Gera prezentacija baigiasi ne beverčiu laiko švaistymu (”Dėkoju, kad išklausėte”…), bet raginimu veikti: kreipimusi, patarimu, linkėjimu ar kt. Pagalvokite - kas tai galėtų būti jūsų atveju? 
  • Kai jau turėsite paskutinį savo prezentacijos sakinį, tik tuomet pradėkite konstruoti visą prezentaciją ir svarstyti: kokių faktų, statistikos ir kitos informacijos reiktų pasirankioti, kad būtų galima privesti iki to apibendrinimo, kurį ką tik susigalvojote…

   Visa tai gali atrodyti keista. Tačiau daugybė profesionalų iš tiesų prezentacijos kūrimą pradeda nuo svarstymų: koks bus mano paskutinis sakinys? Kas yra ta pagrindinė mintis, kurią norėčiau pranešti šioje savo prezentacijoje?

   Šitaip jie išvengia vienos iš didžiųjų klaidų, kurios būdingos nesėkmingoms prezentacioms: kad klausytojai lieka nesupatę, ką jiems norėjo pasakyti prezentacijos autorius.  

 

Taip pat Jus gali sudominti: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

JMG / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kartais atsitinka taip, kad iki jūsų kalbėjęs žmogus užtruko ilgiau, negu jam buvo skirta. Arba pats svarbiausias jūsų prezentacijos klausytojas negalės klausytis iki pabaigos. Kitaip tariant, sužinote nemalonią naujieną: vietoj planuoto pusvalanžio ar valandos savo prezentacijai jūs turite tik 10 minučių…

 

Kaip tokioje streso situacijoje elgiasi daugelis pranešėjų? Dažniausiai – bando pagreitinti kalbos tempą ir sparčiau ekrane kaitalioti skaidres - t. y. visą prezentacijos informaciją klausytojams sukimšti per trigubai ar keturgubai trumpesnį laiką. Tačiau tai susiję su dviem blogybėmis. Pirma, kai žmogus kalba skubėdamas, publikai jis atrodo įsitempęs ir nepasitikintis savimi - tai neprideda taškų specialisto įvaizdžiui. Antra, klausytojų smegenys nėra linkę sunkiai dirbti ir kapstytis informacijos lavinoje - jos greit pavargsta ir atsiriboja nuo prezentacijos. Aš pats esu matęs prezentaciją, kurios autorius ekrane pašėlusiu greičiu prasuko 260 “PowerPoint” skaidrių ir manė, kad šitaip “pasivijo” laiką. Man kaip klausytojui įspūdis buvo toks, tarsi knygyne sumokėčiau visą knygos kainą, bet man leistų tik skubotai perversti pirmus puslapius su turiniu… Žodžiu, pagreitintas visos prezentacijos “prasukimas” - ne išeitis. Geresnis variantas - neprarasti humoro ir suktis iš padėties išmintingiau.

 

Ką tokiu atveju daro prezentacijų profesionalai?

Įmanomos trys išeitys.

Pirma: iš anksto pasiplanuoti dar rengiantis prezentacijai - pagalvoti, ką darytumėte, jei nuvykęs į vietą, prezentacijai gautumėt mažiau laiko, negu buvo sutarta. Kas būtų tie svarbiausi dalykai, kuriuos būtinai reiktų paminėti? Tarkim, turite parengę 20 skaidrių - kurias 4 iš jų būtinai parodytumėte?

Antra: ne lėkti kaip patrakus per visas turimas skaidres, bet peršokti ir praleisti tas vietas, kurios nėra pačios būtiniausios prezentacijoje. Išduosiu profesionalų paslaptį: jūsų klausytojai juk nežino, ką esate suplanavę jiems parodyti ir pasakyti - jie ir nepastebės, jeigu šį bei tą praleisite. Tiesiog kompiuterio klaviatūroje surinkite reikiamą “PowerPoint” skaidrės eilės numerį ir klaviatūroje paspauskite “Enter” - iškart atsidursite reikiamoje skaidrėje (tiesa, verta iš anksto žinoti, kuriuos numerius turi svarbiausios jūsų skaidrės).

Trečia (rizikingesnė): visiškai kraštutiniu atveju galima atšaukti prezentaciją ir tartis dėl kito karto - kai publika galės jūsų prezentacijos išklausymui skirti tiek laiko, kiek buvo suderinta iš anksto.

 

 Taip pat skaitykite: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

Gerd Altmann /Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Straipsniuose, knygose ir internete galite rasti gausybę patarimų apie tai, kaip prezentacijas kurti efektyviau. Čia pateiksime koncentruotą apžvalgą - tas 5 rekomendacijas, kurios visose šaltiniuose duodamos dažniausiai.

 

  1. Pirmiausia - ne pirmoji skaidrė, bet prezentacijos turinio planas. Dauguma žmonių kartoja tą pačią klaidą: kai reikia pasiruošti PowerPoint pristatymui (prezentacijai, pateikčiai), jie kompiuteryje įsijungia „PowerPoint” programą ir iškart rašo pirmos skaidrės tekstą. Čia ir nutinka tas keistas dalykas, kad skaidrės, užuot tarnavę kaip nebloga pagalbinė priemonė, tarsi vampyrai užgrobia visą autoriaus dėmesį. Tuo tarpu profesionalai daro kitaip - prieš pradėdami pasirengimą prezentacijai, atsako sau į tris klausimus. Koks pristatymo (PowerPoint prezentacijos, pateikties) tikslas? Ką publika turėtų daryti po prezentacijos? Kokia pagrindinė mintis padėtų vesti prie prezentacijos tikslo?
  2. Skaidrių fonas - kuo paprastesnis. Prisimenu vieną specialistų konferenciją Druskininkuose. Projektorius nukreiptas į ekraną, salėje palyginti šviesu. Už pranešėjos nugaros - skaidrė su margu marmuriniu fonu ir garstyčių spalvos tekstais. Sėdintieji paskutinėse eilėse neturėjo jokių šansų ką nors įžiūrėti. Jei būtų pareikalavę grąžinti pinigus - negalėtum prieštarauti… O ką tokiais atvejais daro seni vilkai? Nesinaudoja nei vienu skaidrės fono šablonu iš „PowerPoint” siūlomų galimybių! Jų skaidrių fonas būna tik baltas arba juodas - geriausiam matomumui bet kokiomis sąlygomis. Svarbu ne dekoracijos, bet komunikacija.  O kaip su skaidrių šablonais, sukurtais pagal įmonės firminį stilių? Jei jums leidžiama, išmeskite iš skaidrių visas dėmesį blaškančias detales (rėmeliai, juostelės, kiekvienoje skaidrėje kartojamas reklaminis šūkis ir kitkas). Atpažįstamumui palikite tik pagrindines firmines spalvas. Kuo mažiau dirgiklių skaidrėje - tuo geriau publika įsisavins esminę informaciją.
  3. Vienoje skaidrėje - tik viena mintis. Apie optimalų prezentacijos teksto kiekį yra prirašyta įvairiausių patarimų: pvz., kad skaidrėje turi būti ne daugiau kaip 6 eilutės teksto, o kiekvienoje eilutėje ne daugiau kaip po 6 žodžius. Arba 4 eilutės po 4 žodžius. Tai - tik pusėtini patarimai. Elitinių prezentacijų autoriai vienoje skaidrėje rodo ne daugiau 2 eilučių, kurių šriftas - maksimalaus dydžio. Patys stipriausi vienoje skaidrėje parašo vos 2-3 žodžius, nors taip radikaliai viską sutrumpinti - labai sunku.
  4. Skaidrės reikalingos ne visada. Nebūtina kiekvieno dalyko paaiškinimui griebtis „PowerPoint” ar „Keynote” skaidrių. Nėra tokio universalaus žmogaus, kuris galėtų atstoti bendravimą su visais kitais žmonėmis. Ir nėra toko vieno vienintelio universalaus įrankio, kuris galėtų atstoti visas galimybes prezentacijoms. Žiūrovas jausis vienaip, kai jam ekrane rodysime nuotrauką su iškelta ranka. Ir visai kitaip, kai pats kels ranką, reaguodamas į prezentacijos autoriaus žodžius, pvz. „Pakelkite ranką tie, kas naudojatės „Apple” kompiuteriais”.
  5. Gera iliustracija - efektyviau negu punktais išdėliotas tekstas. Evoliucijoje taip jau susiklostė, kad žmogaus smegenys jautriau reaguoja ne į tekstą, bet į vaizdą. Sietlo universiteto (JAV) Smegenų tyrimų centro direktorius Johnas J. Medina atrado tokį dėsningumą: jei informaciją vien tik pasakysite, po 3 dienų publika prisimins vidutiniškai 10 proc. turinio, jei būsite parodę dar ir paveiksliuką - atminty išliks iki 65 proc. informacijos.  Kai konsultuoju įmones, besirengiančias svarbioms prezentacijoms, visuomet kliento paklausiu: ar liko bent viena skaidrė, kurios tekstą taip pat būtų įmanoma pakeisti nuotrauka arba piešiniu?

 

Arturas Laskauskas

Prezentacijų konsultantas, sertifikuotas Šveicarijoje 

 (Kontaktai)        

 

(Šis straipsnis 2010 m. kovo mėn. buvo skelbtas interneto svetainės www.manokarjera.lt skyrelyje „Patarimai darbdaviams”)

Andreas Stix / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

 

Kas blogiausio gali nutikti prezentacijos klausytojams? Vienas iš variantų - kai prezentacijos (pateikties, PowerPoint pristatymo) autorius be jokios tvarkos pila ant galvų teiginius, argumentus, duomenis ir t. t. - murkdykitės sau tarsi kokioje baloje…

Nei vienam nepatiktų, jei per vakarienę restorano padavėjas atneštų šaltą užkandį, o toje pačioje lėkštėje būtų įmestas ir gabalas deserto. Arba kepsnys viename lėkštės pakrašty būtų apipiltas sriuba, kitame - kava, ir viskas pabarstyta cukrumi. Tačiau daugybė pristatymų (prezentacijų, pateikčių) pateiikiama būtent šitaip - serviruojant be jokios tvarkos. Bet kaip.

“Nėra raudonos gijos, kuri nuosekliai vestų nuo pradžios iki pabaigos” arba “Nėra sistemos, neaišku”, -maždaug tokią kritiką dažniausiai išgirstu iš vadovų, kai pasiteirauju, ko jie pasigenda stebėdami pristatymus (PowerPoint prezentacijas, pateiktis).

Receptas aiškiam pristatymui sukurti 

Viskas labai paprasta: turėsite ir aiškią struktūrą, ir per visą pristatymą nuosekliai vedančią “raudoną giją” - jei visą pristatymo informaciją sudėliosite į atskirus blokus. Ir juos įvardinsite ne tik pristatymo pradžioje, bet ir pabaigoje. O dar geriau - pakartodami ir pristatymo (prezentacijos, pateikties) metu. 

Darbo eiga tokia: pirmiausia atlikite “smegenų šturmą” ir susirašykite visus dalykus, kuriuos jūsų manymu verta įtraukti į būsimą pristatymą (prezentaciją, pateiktį). Rašykite ant mažų lipnių spalvotų lapelių “Post-it” - po vieną idėją, citatą, pavyzdį ar svarbų skaičių ant vieno lapelio. Žinoma, prieš užsirašinėjant idėjas, visai neblogai būtų pasvarstyti, ką jūsų tikslinė auditorija jau žino, ir kas ją domintų…

Prezentacijai tų idėjų reikia ne tiek jau ir daug: pakanka 8-20. Kai tiek prisirašėte ant atskirų “lipukų”, suklijuokite juos ant didelio popieriaus lapo - grupuodami į 3-5 teminius blokus. Gausis lipukų “debesėliai”. Dabar kiekvienam “debesėliui” ant popieriaus lapo parašykite po antraštę, kuri apjungtų visą pavienių lipukų grupę, pvz., “Idėjos prezentacijos pradžiai”, “Argumentai UŽ”, “Argumentai PRIEŠ” ar kt. Kitas žingsnis: kiekviename “teminiame debesėlyje” lipukus perdėliokite pagal norimą eilės tvarką - kad susidarytų chronologinis planelis. Štai ir turite prezentacijos (PowerPoint pristatymo, pateikties) struktūrinį planą: 3-5 potemės (”debesėlių” pavadinimai) ir kiekvienos potemės turinio punktai ar idėjos (lipukai, sudėlioti tarsi sąrašo punktai). Ar šį struktūrinį planą surašysite “PowerPoint” prezentacijos (pateikties) antrojoje skaidrėje, ar pristatymo metu turėsite ant atskiro lapo sau po ranka - jau priklausys nuo jūsų sumanymo.

 

Alternatyvūs receptai

Yra ir kiti du variantai:

  • informacijos susisteminimo išmokti specialiame seminare “Garantuotos kokybės prezentacija” arba
  • kreiptis pagalbos į prezentacijų konsultantą - kad jis padėtų susisteminti informaciją konkrečiai Jūsų  prezentacijai.

 

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas (Kontaktai)

Reiner Sturm / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

“Kaip šauksi, taip atsilieps”… Kai pradedame pristatymą, mūsų klausytojai tuoj pat “intuityviai” pajunta, kaip mes nusiteikę jų atžvilgiu (naujausi smegenų tyrimai rodo, kad iš tikrųjų kalbėtoją “diagnozuoja” ne klausytojų intuicija, bet vadinamieji “veidrodiniai” neuronai jų smegenyse). Kaip geriausiai išnaudoti šį faktą? Pasiūsti klausytojams pozityvų signalą - kad pasitikite savimi. Ir kad esate palankiai nusiteikę situacijos ir klausytojų atžvilgiu. Tam padės paprastas psichologinis triukas.

Amerikietė retorikos konsultantė Dorothy Sarnoff, iškalbos mokiusi net tris JAV prezidentus, teigia atradusi veiksmingą receptą, išbandytą “prezidentiškai”.

Receptas

Viskas labai paprasta: norint, kad mums pradėjus kalbėti, klausytojai būtų palankesni, “užsiprogramuokite” sau pačiam pozityvų nusiteikimą - visiškai nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės iš tikrųjų. Kaip to pasiekti? Likus kokioms 5 minutėms iki pristatymo (prezentacijos) pradžios, prisiminkite, kokiu sakiniu esate suplanavęs pradėti savo prezentaciją (pristatymą) ir tarkite sau mintyse:

  1. “Džiaugiuosi, kad AŠ esu čia.”
  2. “Džiaugiuosi, kad JŪS esate čia.”
  3. “Aš esu užtikrintas dėl to, ką ketinu pasakyti.”
  4. “Aš išmanau dalyką, apie kurį kalbėsiu.”
  5. (O tuomet jau nebe mintyse, bet balsu pasakykite tą pirmąjį sakinį, kuriuo ketinate pradėti pristatymą.)

Dorothy Sarnoff rekomenduoja šią autogeninę treniruotę kartoti tol, kol patikėsite tuo, ką sakote mintyse. JAV prezidentams šis patarimas padėdavo. O papildomas “šalutinis poveikis” toks, kad sau kartodami 5 sakinius, tuo pačiu atitrauksite mintis nuo negatyvių dalykų, savo baimių ir t. t.

Jei dar netikite…

Na, o jei artimiausiomis dienomis jūsų laukia atsakingas pristatymas (prezentacija, pateiktis), o jūs vis dar negalite sau pasakyti 3-iojo ir 4-ojo sakinio iš aukščiau pateiktos “maldelės” taip, kad patys tuo patikėtumėte - galbūt dar nesate pakankamai pasirengę pristatymui? Tokiu atveju jums gali praversti straipsnis “Prezentacija pagal 6 žingsnių planą”, šių eilučių autoriaus parašytas specialiai portalo DELFI užsakymu, o jį rasite, paspaudę čia:   4.Straipsnis iš delfi.lt

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

 © S.Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »