Pirmą kartą atlikta apklausa, vertinanti lietuviškų prezentacijų kokybę. 2014-2015 m. interneto svetainės www.prezentavimas.lt iniciatyva buvo apklausti 609 įvairių profesijų dirbantieji iš skirtingų Lietuvos vietovių: nuo reklamos vadybininkų iki gamybinių įmonių vadovų ir nuo mažų rajono miestelių iki didmiesčių gyventojų. Apklausoje galėjo dalyvauti tik tie žmonės, kurie profesinėje veikloje nuolat mato kitų sukurtas prezentacijas.

Apklausos dalyvių buvo paprašyta nurodyti, kiek procentų sudaro:
1) pačios blogiausios matytos prezentacijos (neaiškios, neįdomios, nuobodžios ir net migdančios);
2) vidutinės prezentacijos (nieko ypatingo, tačiau bent jau įmanoma suprasti, kas norėta pasakyti);
3) pačios kokybiškiausios iš visų matytų prezentacijų (tokios, apie kurias norisi papasakoti kitiems ir kurias prisimeni net po keleto metų).
Suskaičiavus aritmetinį vidurkį, gauti tokie rezultatai:
47 % visų prezentacijų tuščiai švaisto ir pranešėjo, ir klausytojų laiką (blogiausios prezentacijos),
37 % prezentacijų yra pakenčiamos kokybės (vidutinės), ir tik
16 % - vertos publikos komplimentų (pačios kokybiškiausios).

„Tas darbuotojas, kuris visą dieną lošia kortomis, darbdaviui yra mažiau nuostolingas, negu tas, kuris gauna atlyginimą už tai, kad kuria nevykusią prezentaciją, su ja pasirodo pas klientus ar partnerius ir gadina įmonės reputaciją”, - apklausos rezultatus savaitraščiui “Verslo žinios” komentavo prezentacijų ekspertas ir knygos „Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres” autorius Arturas Laskauskas. Eksperto manymu, publika prezentacijas vertintų palankiau, jei pranešėjai nepiktnaudžiautų skaidrėmis: „9 iš 10 pranešėjų yra paprasčiausi tekstinių „PowerPoint” skaidrių perjunginėtojai, balsu pakartojantys ekrane rodomą tekstą. Tai yra lygiai taip pat nepatrauklu, kaip nuėjus į kiną, ekrane vietoj filmo pamatyti vien scenarijaus tekstą, verčiamą lapas po lapo. Šiuolaikinė publika nori, kad ir per prezentacijas būtų įdomu. Bėda ta, kad daugeliui darbuotojų nebuvo progos pasimokyti kalbėti ne bet kaip, o būtent įdomiai. Todėl ir bandoma pasislėpti už skaidrių”.
Prieš keletą metų prezentacijų tyrimą atliko JAV žurnalas „Wall Street Journal”: net 84 % visų prezentacijų buvo įvertintos kaip nuobodžios, tik 3 % - nepriekaištingos. Vokietijoje 2012 m. atlikus pirmąjį prezentacijų kokybės tyrimą, prie pačių kokybiškiausių buvo priskirta vos 4 % visų prezentacijų.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Gal jums jau teko girdėti dažnai cituojamą mokslinį teiginį - kad per prezentacijas 55 % poveikio publikai daro pranešėjo kūno kalba, 38 % -  jo balso intonacijos, ir tik 7 % - pasakyti žodžiai (t. y. turinys arba tekstas)? Trumpiau tariant, neverbalinė žinios dalis per prezentacijas esanti svarbesnė už verbalinę. Jei susidūrėte su šia vadinamąja “7, 38, 55 procentų taisykle” - pamirškite ją. Prezentacijų atveju ji absoliučiai… klaidinanti.

Nuotraukoje - amerikiečių psichologas Albertas Mehrabianas iš Kalifornijos universiteto. Didysis nesusipratimas ir prasidėjo po to, kai šis mokslininkas 1967 m. paskelbė savo studiją apie tarpasmenybinę komunikaciją, iš kurios ir kilo vadinamoji “7, 38, 55 procentų taisyklė” - neva, žmonių bendravime daugiau negu 90 proc. lemia kūno kalba ir balsas.

Svarbiausia tai, kad pats A. Mehrabianas… to niekada nesakė. Jis nagrinėjo tuos atvejus, kai eksperimento dalyvių sakomi žodžiai reiškė vieną, o jų intonacijos ir kūno kalba bylojo visai kitką. Profesoriui A. Mehrabianui rūpėjo, kiek jausmai patvirtina arba paneigia sakomą tekstą (pvz., neįtikina tas, kuris abejingu balsu ir žiūrėdamas į lubas sako “Taip, taip, myliu tave”). Po studijos paskelbimo prabėgus daugeliui metų, A. Mehrabianas savo interneto svetainėje piktinasi, kad jo teiginiai išimami iš konteksto ir suabsoliutinami tarsi galiotų visoms sritims, įskaitant ir prezentacijas. Tai tipiškas pavyzdys, kai mokslininko mintis visiškai iškraipoma.

.

Jeigu taisyklė visgi galiotų ir prezentacijoms…

Pagalvokime logiškai: jeigu vadinamoji “7, 38, 55 proc. taisyklė” tikrai galiotų per prezentacijas - būtų beveik visiškai nesvarbu, ką sakyti. Tuomet niekas nebesivargintų šlifuoti prezentacijos tekstą, parinkinėti argumentus, statistiką, pavyzdžius ir t. t. Būtų paprasčiau priešais publiką statyti ne savo darbuotoją, o pasamdytą žavią aktorę, kuri užburtų visus prezentacijos klausytojus savo seksualiomis intonacijomis - net jei sakytų: “Nepirkite šio naujo gaminio, nes jis yra visiškas šlamštas”. Kolkas man nežinomas nei vienas atvejis, kai pagal šitokį receptą pravesta prezentacija būtų nurungusi konkurentus ir laimėjusi konkursą. Dėl vienintelės priežasties: publika nėra kvaila.

Esu peržiūrėjęs šimtus prezentacijų skirtingomis kalbomis. Geriausiose jų visuomet pirmiausia būna geras pasakojimas - taigi pirmiausia stiprus tekstas. Kai tekstas stiprus, kalbėtojas automatiškai turi daugiau pasitikėjimo savimi, o publika tą jaučia.

Jus taip pat gali sudominti: Kiek per prezentaciją svarbi kūno kalba

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kaip manote, kuriai temai skiriu MAŽIAUSIAI laiko, kai vedu seminarus “Efektyvesnė prezentacija, arba pamirškite migdančias skaidres”? Ta mažiausiai nagrinėjama tema - pranešėjo kūno kalba. Galite nustebti: kodėl? Nejaugi kūno kalba per prezentaciją visai nesvarbi?

Prisiminkime vieną įdomesnių kūno kalbos tyrimų.

.

Žvalgybininkų eksperimentas

Didžiausia pasaulyje žvalgybos tarnyba NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) yra atlikusi eksperimentą su 300 baudžiamųjų bylų, kurios tuo metu jau buvo iki galo išnagrinėtos. Tai štai, buvo sudarytos keturios tardytojų grupės. Tie tardytojai buvo iš kito regiono ir nežinojo, kuo baigėsi tos baudžiamosios bylos. Visų tardytojų buvo paprašyta pasakyti savo nuomonę: kurie iš 300 įtariamųjų sako tiesą (t. y. šneka ĮTIKINANČIAI), o kurie meluoja (t. y. per apklausas šneka NEĮTIKINANČIAI).

Eksperimento metu pirmoji tardytojų grupė gavo tik garso įrašus ir tardytojai vien girdėdami įtariamųjų kalbą turėjo susidaryti įspūdį - meluoja kalbėtojas, ar nemeluoja.

Antroji tardytojų grupė gavo filmuotą videomedžiagą be garso: jie matė, kaip įtariamieji kalba, bet negirdėjo jų balso.

Trečioji grupė ir matė, ir girdėjo įtariamųjų apklausas (buvo ir garsas, ir vaizdas). Ketvirtoji grupė gavo filmuotą apklausų videomedžiagą su garsu ir priedo - visus bylos dokumentus.

Eksperimento rezultatai: vien pagal garso įrašus (t. y. pagal įtariamųjų žodžius ir intonacijas) pirmoji grupė 55 atvejais iš 100 teisingai nustatė: štai šie įtariamieji kalba įtikinamai ir nemeluoja, o štai šie - meluoja. Antroji grupė (vertinusi vien pagal apklausos videomedžiagą be garso) teisingai įvertino 65 % visų atvejų. Tie tardytojai, kurie ir girdėjo, ir matė įtariamųjų apklausas, neklysdami nurodė 85 % meluojančių ir nemeluojančių įtariamųjų.

NSA ekspertas Morganas Raitas tyrimo rezultatus komentavo taip: “Kai sprendžiame, ar kalbėtojas įtikina, ar ne, daug lemia kūno kalba. Ji išduoda - ar žmogus meluoja, ar ne. Kai žmogus praneša informaciją, kuria jis pats netiki (arba jis iškart žino, kad ta informacija yra melaginga) - aplinkiniai tą gali pastebėti pagal kūno kalbą.”

.

Žvalgybininkų pamoka prezentacijų autoriams

Morganas Raitas po šio eksperimento yra padaręs aukso vertės įžvalgų, kurios praverčia prezentacijų autoriams ir pranešėjams: “Jeigu patys netikite savo žodžiais, jūsų judesiai bus nerangūs ir nenatūralūs. Jokie apmokymai nepadės nuslėpti neatitikimo tarp jūsų žodžių ir gestų (na, nebent jūs esate spec. mokymus praėjęs slaptasis superagentas). Jeigu jūs netikite tuo, ką kalbate, jums nepavyks priversti savo kūną elgtis taip, tarsi jūs tikėtumėte savo žodžiais”.

.

Kokius policininkus ir pranešėjus skriaudžia dažniausiai?

FTB, amerikiečių nusikaltimų tyrimų tarnyba, išstudijavo atvejus, kai buvo užpulti arba apšaudyti policininkai. Atliekant šią analizę, buvo apklausti ir būtent tie nuteistieji, kurie buvo užpuolę policininkus. Nuteistieji pripažino, kad prieš priimdami sprendimą, jie įvertindavo konkretaus policininko išvaizdą: ar jis pasitempęs, ar pasitikintis savimi, o gal priešingai - pasimetęs, susigūžęs, sukantis žvilgsnį į šalį ir kalbantis neryžtingu tonu. Pagal tai nusikaltėliai susidarydavo įspūdį - ar lengva bus su policininku susidoroti.

Skirtingai nuo policininko, per prezentaciją pranešėjas nerizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Bet ir vienas, ir kitas būna atidžiai stebimi. Pranešėjas nuolat “skenuojamas” - kaip jis kalba, kaip vaikšto, kaip atrodo.

Nenoriu atimti duonos iš kolegų, kurie veda kūno kalbos ir aktorystės seminarus tiems, kas sako viešas kalbas, bet netikiu, kad kas nors gali išmokyti “teisingos kūno kalbos” per prezentaciją. Streso sąlygomis stovėdamas prieš publiką pranešėjas vargu ar prisimins, kaip “taisyklingai” laikyti rankas, kaip stovėti ir pan. Pasitikėjimo savimi nesuvaidinsi. Pasitikėjimas savimi įmanomas tik tada, kai išmanai savo prezentacijos temą ir esi gerai pasiruošęs, kai žinai, ką sakysi, t. y. kai gerai paruoštas prezentacijos turinys (aiški pagrindinė mintis, logiškai suformuluoti pagrindiniai teiginiai ir juos patvirtinantys argumentai, pavyzdžiai, istorijos ir kt.).

Štai todėl pusę seminarų laiko skiriu būtent stipriam pranešimo turiniui - kad klausytojams būtų aišku ne tik tai, nori pasakyti prezentacijos autorius, bet ir tai, KODĖL klausytojai turėtų patikėti pranešėjo žodžiais. Klausytojai pastebės ir kūno kalbą, bet - priešingai paplitusiam mitui - ji nėra svarbesnė ar ilgiau prisimenama už prezentacijos turinį (daugiau apie tai: Garsioji taisyklė “7 %, 38 %, 55 %”). Kai turinys stiprus, kai patį pranešėją uždega jo prezentacijos tema - kūno kalba automatiškai gausis įtikinanti.

Kaip kuriamas stiprus prezentacijos turinys? Šito galima išmokti seminaruose arba perskaičius knygą “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres”.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Knygynuose pasirodė naujausia lietuviška knyga apie prezentacijas - tai prezentacijų eksperto ir mokymų trenerio Arturo Laskausko knyga “PREZENTACIJA KITAIP, arba pamirškite migdančias skaidres”. Knyga naudinga vadovams, verslininkams, vadybininkams ir visiems, kas kuria konkursines, pardavimo ir kitas prezentacijas. Kitaip tariant, pravers tiems, kas svarbiausiomis progomis prezentaciją nori pateikti KITAIP.

Patikrintos tiesos apie pristatymus trumpai ir aiškiai vienoje vietoje. Skirta: nuo mokinio iki vadovo” - taip šią knygą apibūdino lektorius, “Tūkstantmečio odisėjos” jachtos „Ambersail” kapitonas Paulius Egidijus Kovas.

.

  • Kaip išvengti klaidų, kurias daro 9 iš 10 prezentacijų autorių?
  • Kaip pelnyti 2 kartus didesnį klausytojų dėkingumą už 2 kartus trumpesnę prezentaciją?
  • Kaip skaidres pagerinti pagal ryškiausių pasaulinių autoritetų rekomendacijas?
  • Kaip klausytojus sudominti labiau negu vien tik rodant skaidres arba Prezi programos triukus?
  • Kaip per prezentaciją panaudoti ne bet kokius, o būtent 3D efektus?..

.

Tai tik keletas iš daugybės klausimų, į kuriuos atsakoma naujoje Arturo Laskausko knygoje ”PREZENTACIJA KITAIP, arba pamirškite migdančias skaidres”.

.

Knygoje taip pat pateikiama gausybė praktinių pavyzdžių ir naujų idėjų - kad prezentacijas galėtumėte kurti KITAIP negu iki šiol.

Jus gali sudominti žemiau pateikiami du knygos puslapiai, kuriuose pateikiamas knygos turinys:

2014 m. spalio mėn. ši knyga buvo pristatyta Frankfurto knygų mugėje (Vokietija).

.

ATSILIEPIMAI APIE KNYGĄ:

  • „Naudingiausia lietuviška knyga kuriantiems prezentacijas ir sakantiems viešas kalbas. Šviežias, modernus praktiko požiūris. Skaitoma lengvai tarsi pramoginė literatūra.“

Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka

.
  • „Nuoširdžiausiai sveikinu Arturą Laskauską, padovanojusį mums profesionalią, įtaigią prezentacijos kūrimo gramatiką – taip reikalingą knygą Lietuvoje“.
.
Režisierius Vytenis Pauliukaitis
.
  • „Perskaičius Arturo Laskausko knygą „Prezentacija kitaip…” supratau, kad šis išskirtinis darbas bus mano „stalo knyga”. Nes tai profesionalus, moksliniais tyrimais besiremiantis, stipriai psichologiškai pagrįstas ir, svarbiausia, šmaikštumo nestokojantis kūrinys.”

Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris” direktorė Vida Ramaškienė

.

APIE KNYGOS AUTORIŲ

Profesionalus prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas pagal užsakymus kuria pirmaujančių įmonių prezentacijas konkursams ir vadovų susitikimams užsienyje, veda prezentacijų seminarus, kurių svorio centras - kaip prezentacijai paruošti tokį TURINĮ, kad prezentacija tarp visų konkurentų taptų geriausia.
A. Laskausko paslaugomis naudojosi Microsoft, Heineken, Novartis, Maxima LT, Eurovaistinė, Vilniaus duona, Hoermann Lietuva, BASF, KRKA ir kt.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jau daugiau negu 10 metų prezentacijos su PowerPoint skaidrėmis kritikuojamos visame pasaulyje. Kalta ne pati kompiuterinė PowerPoint programa, bet klaidingas jos naudojimo būdas, kai kiekvienoje skaidrėje prirašoma daugybė teksto.

Kai manęs klientai klausia, ką galėčiau pasiūlyti vietoj įprastų PowerPoint skaidrių, atsakau, kad publikai visuomet įdomiau pasiklausyti gero pasakojimo, o ne pasiskaityti tekstą iš ekrano. Kitaip tariant, svarbiau pranešėjo SAKOMAS, o ne ekrane UŽRAŠYTAS tekstas.

O tais atvejais, kai per prezentaciją būtina ne tik papasakoti, bet ir parodyti vaizdų, viena iš alternatyvų skaidrėms - nesudėtingas begarsis filmukas, sukomponuotas iš nuotraukų ir vos vieno kito trumpo užrašo. Savo klientams jau esu sukūręs ne vieną tokį filmuką. Jis nėra “pavaduotojas”, atidirbantis už prezentacijos autorių. Bet kaip papildoma vaizdinė priemonė ekrane - visai svarstytinas.

Pateiksiu trumpą tokio filmuko pavyzdį, kurį padariau iš nuotraukų. Norėdami pasižiūrėti, spauskite šią nuorodą:   Filmuko pavyzdys

Panašiu principu sudėliotas nuotraukas ir jūs galite panaudoti savo prezentacijai. Jei patiems pasidaryti nesiseks - galiu padėti.

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas (Kontaktai)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Po ilgos 7 metų pertraukos pasirodė nauja moksleiviams ir studentams skirta lietuviška knyga apie prezentacijas - ”Prezentacija tarsi šou”.

Pateiksime ištrauką iš knygos anotacijos.

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo… Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos - taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptai pristatomi šioje patarimų ir užduočių knygoje. Ji parašyta vyresnių klasių moksleiviams, tačiau pravers ir darbuotojams, jau turintiems prezentacijų patirties. Čia nėra sausų teorijų, viskas iškart parengta pritaikyti praktikoje. Rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus:

• kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos;
• kaip panaudoti 15 būdų klausytojams sudominti;
• kaip išvengti didžiausių klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų;
• kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu kitų pranešėjų.

.
Arturo Laskausko knyga “Prezentacija tarsi šou” - jau knygynuose (lengviausia rasti knygynuose “Pegasas”).

Taip pat jus gali sudominti dar viena knyga: “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres“.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pasitaiko, kad po prezentacijos (pateikties) publika lieka nepatenkinta, nes tikėjosi ne to, ką gavo. Viena iš galimų priežasčių - prezentacijos autorius neteisingai įvertino publikos informuotumą (ar nusiteikimą) ir pasiūlė netinkamo tipo prezentaciją. Kad tokių nesusipratimų išvengtumėte, pristatau tris prezentacijų rūšis: tai informacinės, argumentacinės ir instrukcinės prezentacijos.

.

1. Informacinės prezentacijos

Tokios prezentacijos rengiamos tuomet, kai autorius žino (arba mano), kad būsimieji klausytojai apie jo pranešamą dalyką beveik nieko nežino. Tarkim, pristatoma Lietuvoje visiškai nauja paslauga.

Kitas atvejis: kai prezentacijos autorius žino, kad jo klausytojai turi konkrečią problemą (pvz., daug išleidžia automobilių kurui) ir siūlo jų problemos sprendimo būdą, kuris klausytojams yra naujas ir nežinomas (pvz., “Jei norite sumažinti išlaidas automobilių kurui, siūlau į automobilius įmontuoti vandenilio generatorius ir sutaupyti 25-30 proc. benzino arba dyzelino.”).

Informacinė prezentacija turi atsakyti į klausimą KAS? (t. y. KAS yra tas publikai siūlomas problemos sprendimas). Tokios prezentacijos tikslas gali būti ir toks: sudominti siūlomu sprendimu ir gauti progą pasiūlymą pristatyti išsamiau.

Svarbu pasiekti, kad per šitokią prezentaciją klausytojai patikėtų, jog pranešėjas turi reikiamos kompetencijos ir yra vertas pasitikėjimo. Po informacinės prezentacijos klausytojai idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, šitas pasiūlymas yra gerai apgalvotas, patikimas, man tinkamas ir turi išskirtinumo”

.

2. Argumentacinės prezentacijos

Tai konkursinės prezentacijos. Arba tokios, kurios “parduoda” privalumus. Taikomos tais atvejais, kai publika jau daugiau ar mažiau yra informuota apie siūlomą sprendimą (pvz., jau minėtą vandenilio generatorių automobiliams), bet dar nėra linkusi tą pasiūlymą priimti. Kitaip tariant,  argumentacine prezentacija siekiama įtikinti (todėl ji dar vadinama ir įtikinimo prezentacija) ), argumentuoti, įrodyti, kad pasiūlymas yra naudingas ir turi privalumų.

Argumentacinė prezentacija atsako į numanomą klausytojų klausimą KODĖL? (t. y. KODĖL publika turėtų patikėti, kad mano siūlomas jų problemos sprendimo būdas yra geras, apgalvotas ir saugus). Pvz.,”Vandenilio generatorius siūlome todėl, kad jie turi mažiausiai tris privalumus: 1) padeda sutaupyti (jei kuro sąnaudos nesumažės bent 25 proc. - sugrąžinsime jums pinigus), 2) jie yra saugūs ir patikrinti (su vandeninio generatoriais nuo 2000 m. yra gaminami net gamykliniai 7-osios serijos BMW automobiliai, o JAV į savo automobilius vandenilio generatorius kasmet įsimontuoja 30 000 amerikiečių), 3) ekologiški (variklyje efektyviau sudeginamas kuras ir mažiau benzino ar dyzelino likučių išmetama į atmosferą).

Po argumentacinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, tarp kitų galimų sprendimų teisinga būtų rinktis šį”.

.

3. Instrukcinės prezentacijos

Rengiamos tuomet, kai publika jau yra girdėjusi, KAS siūloma ir KODĖL tuo pasiūlymu verta pasinaudoti, bet dar nežino, KAIP tuo pasiūlymu naudotis - kokius konkrečius žingsnius reikia atlikti. Tarkim, tame pačiame pavyzdyje su vandenilio generatoriumi instrukcinė prezentacija paaiškintų: kiek kainuoja tas generatorius, kokiu principu jis veikia, kur ir kas jį galį įmontuoti į tradicinį automobilį ir t. t.

Šitokia prezentacija atsako į klausimą KAIP? (KAIP veikia pasiūlymas arba ką daryti, kad juo pasinaudotum). Po instrukcinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, siūlomas sprendimas yra geras, patikimas ir palyginti nesunkiai įgyvendinamas. Aš tą darysiu”.

.

Trys viename

Informacinei prezentacijai gali pakakti ir 1 minutės. Kai prezentacijai gaunama 5 min. laiko - galima suspėti pranešti daugiau: ir KAS siūloma (informacinė prezentacijos dalis), ir KODĖL siūloma (argumentacinė dalis). Jei gauname 20 min., spėjame pateikti ir trečią - instrukcinę dalį (KAIP įsidiegti, kaip veiks, kur atliekamas garantinis aptarnavimas ir t. t.).

Žodžiu, gali būti taip, kad konkreti prezentacija yra tik informacinė arba tik argumentacinė ar instrukcinė. Bet gali būti ir taip, kad vienoje išsamioje prezentacijoje bus visos trys dalys: informuojanti, argumentuojanti ir instruktuojanti (tai būtų vadinamoji koncepcijos pristatymo prezentacija).

.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Nuotrauka: JenaFoto24.de / pixelio.de

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Prieš svarbią prezentaciją reiktų pasitikrinti - ar gerai pasiruošta. Tačiau savo paties darbo kokybę įsivertinti būna nelengva. Pasitikrinimui gali praversti šie kontroliniai klausimai:

.

1. Ar pats sau jau esu išsiaiškinęs, KOKIĄ žinią pranešu šioje prezentacijoje: GERĄ ar BLOGĄ?

Tai itin svarbu, jei prezentacijos klausysis vadovai - jie jau pradžioje norės žinoti: viskas tvarkoj ir toliau gal net nebebūtina klausytis? O Jei pranešama apie grėsmes ir reikia reaguoti - kitas reikalas.

Bėda ta, kad ekspertai kai kada naudoja tik specialistams suprantamą terminologiją, o mažiau įsigilinę į temą klausytojai po prezentacijos susižvalgo: “Tai čia visa tai reiškia, kad yra gerai, ar kad blogai?” Šito reiktų išvengti.

.

2. Ar mano prezentacijoje yra įvardinama kokia nors NAUDA arba GRĖSMĖ publikai?

Prezentacijų autoriai kartais pernelyg įsigilina į technines pristatomo produkto charakteristikas. Arba kalba apie tai, kas rūpi jiems patiems, o ne klausytojams. Pvz., “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus ne trečiame meniu lygyje, bet pirmame”. Toks pasakymas nebūtinai sudomins klausytojus. Jie labiau suklustų, jei išgirstų apie naudą jiems, klausytojams, pvz.: “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus startiniame puslapyje. Jūs galite paklausti: o kokia iš to nauda jums? Atsakysiu: anksčiau jūs kas kartą sugaišdavote vidutiniškai po 7 sek., kol internete “prisikasdavote” iki šio mygtuko, o nuo šiol tai pačiai operacijai jums pakaks 1 sek., t. y. jūs sutaupysite laiko - vien jūsų padalinyje bus iš viso sutaupytos 2 valandos kiekvieną mėnesį.”

.

3. Ar klausytojams bus aišku, ką po mano prezentacijos jie turėtų daryti KITAIP negu iki šiol?

(Pvz., “Apibendrindamas pasakysiu: siūlau už komunalines paslaugas mokėti nebe per internetinį banką, o pasinaudojant tokia ir tokia interneto svetaine, kuri yra patikima, saugi ir už paslaugas ima mažiau negu bet kuris bankas”).

.

4. Kodėl prezentacijos klausytojai turėtų patikėti, kad mano pasiūlymas yra geras ir apgalvotas?

Ar mano prezentacijoje pateikiami įrodymai ir argumentai klausytojams tikrai bus įtikinantys? Šiaip dažniausiai nereikia dešimčių argumentų - pakanka trijų. Bet su sąlyga, kad tai stiprūs argumentai.

.

5. Ar mano prezentacijoje pateikiami ne vien abstraktūs teiginiai?

Kitaip tariant, ar prezentacijoje yra pavyzdžių, tikrų atvejų iš praktikos, statistikos duomenų, tyrimų rezultatų, iliustracijų ir kitų konkrečių, o ne abstrakčių dalykų?

.

6. Ar pasiklausius mano prezentacijos, įmanoma ją perpasakoti kitiems?

Įsivaizduokit, kad kuris nors jūsų būsimas klausytojas turės perpasakoti jūsų prezentaciją savo kolegoms, kurie nebuvo jūsų prezentacijoje. Jei perpasakoti nelengva - vadinasi, prezentacija pernelyg neaiški. Arba joje visko per daug. Arba ji pernelyg teoretizuota, abstrakti, nepraturtinta pavyzdžiais.

.

7. Ar esu apgalvojęs, kokių klausimų man gali po prezentacijos pateikti klausytojai?

Dar geriau, jei pasvarstysite, kurie klausimai gali būti sunkiausi ir kaip į juos atsakytumėte.

.

.

Taip pat jus gali sudominti šie patarimai: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

  

Ką daro dauguma žmonių, kai pradeda rengtis naujai prezentacijai? Pradžioje susikuria pirmąją “PowerPoint” skaidrę (dažniausiai - su prezentacijos pavadinimu). Po to “kepa” antrą, trečią, ketvirtą saidrę su informacijomis, argumentais ir t. t. Tada kai ką priduria, kai ką išmeta, o pabaigoje prideda apibendrinimą. Na, gal dar antrojoje skaidrėje prideda prezentacijos turinį.

   O ką, jei bent kartą apvertus viską aukštyn kojomis ir pradėjus nuo… prezentacijos pabaigos? Gal pirmiausia pasvarstykite:

  • Kokio rezultato norėtumėte pasiekti savo prezentacija? Ką jūsų klausytojai turėtų galvoti po prezentacijos? Arba ką pirkti, kaip elgtis, kokiam požiūriui arba idėjoms pritarti?
  • Pradėkite ne nuo pirmos skaidrės, bet nuo apibendrinimo! Įsivaizduokite, kad jau pristatėte paskutinį savo prezentacijos turinio punktą ir belieka pasakyti: “Apibendrindamas pasakysiu…” Ką svarbiausio pasakytumėte tokiu atveju? 
  • Kaip galėtų skambėti Jūsų paskutinis prezentacijos sakinys? Gera prezentacija baigiasi ne beverčiu laiko švaistymu (”Dėkoju, kad išklausėte”…), bet raginimu veikti: kreipimusi, patarimu, linkėjimu ar kt. Pagalvokite - kas tai galėtų būti jūsų atveju? 
  • Kai jau turėsite paskutinį savo prezentacijos sakinį, tik tuomet pradėkite konstruoti visą prezentaciją ir svarstyti: kokių faktų, statistikos ir kitos informacijos reiktų pasirankioti, kad būtų galima privesti iki to apibendrinimo, kurį ką tik susigalvojote…

   Visa tai gali atrodyti keista. Tačiau daugybė profesionalų iš tiesų prezentacijos kūrimą pradeda nuo svarstymų: koks bus mano paskutinis sakinys? Kas yra ta pagrindinė mintis, kurią norėčiau pranešti šioje savo prezentacijoje?

   Šitaip jie išvengia vienos iš didžiųjų klaidų, kurios būdingos nesėkmingoms prezentacioms: kad klausytojai lieka nesupatę, ką jiems norėjo pasakyti prezentacijos autorius.  

 

Taip pat Jus gali sudominti: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

JMG / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kartais atsitinka taip, kad iki jūsų kalbėjęs žmogus užtruko ilgiau, negu jam buvo skirta. Arba pats svarbiausias jūsų prezentacijos klausytojas negalės klausytis iki pabaigos. Kitaip tariant, sužinote nemalonią naujieną: vietoj planuoto pusvalanžio ar valandos savo prezentacijai jūs turite tik 10 minučių…

 

Kaip tokioje streso situacijoje elgiasi daugelis pranešėjų? Dažniausiai – bando pagreitinti kalbos tempą ir sparčiau ekrane kaitalioti skaidres - t. y. visą prezentacijos informaciją klausytojams sukimšti per trigubai ar keturgubai trumpesnį laiką. Tačiau tai susiję su dviem blogybėmis. Pirma, kai žmogus kalba skubėdamas, publikai jis atrodo įsitempęs ir nepasitikintis savimi - tai neprideda taškų specialisto įvaizdžiui. Antra, klausytojų smegenys nėra linkę sunkiai dirbti ir kapstytis informacijos lavinoje - jos greit pavargsta ir atsiriboja nuo prezentacijos. Aš pats esu matęs prezentaciją, kurios autorius ekrane pašėlusiu greičiu prasuko 260 “PowerPoint” skaidrių ir manė, kad šitaip “pasivijo” laiką. Man kaip klausytojui įspūdis buvo toks, tarsi knygyne sumokėčiau visą knygos kainą, bet man leistų tik skubotai perversti pirmus puslapius su turiniu… Žodžiu, pagreitintas visos prezentacijos “prasukimas” - ne išeitis. Geresnis variantas - neprarasti humoro ir suktis iš padėties išmintingiau.

 

Ką tokiu atveju daro prezentacijų profesionalai?

Įmanomos trys išeitys.

Pirma: iš anksto pasiplanuoti dar rengiantis prezentacijai - pagalvoti, ką darytumėte, jei nuvykęs į vietą, prezentacijai gautumėt mažiau laiko, negu buvo sutarta. Kas būtų tie svarbiausi dalykai, kuriuos būtinai reiktų paminėti? Tarkim, turite parengę 20 skaidrių - kurias 4 iš jų būtinai parodytumėte?

Antra: ne lėkti kaip patrakus per visas turimas skaidres, bet peršokti ir praleisti tas vietas, kurios nėra pačios būtiniausios prezentacijoje. Išduosiu profesionalų paslaptį: jūsų klausytojai juk nežino, ką esate suplanavę jiems parodyti ir pasakyti - jie ir nepastebės, jeigu šį bei tą praleisite. Tiesiog kompiuterio klaviatūroje surinkite reikiamą “PowerPoint” skaidrės eilės numerį ir klaviatūroje paspauskite “Enter” - iškart atsidursite reikiamoje skaidrėje (tiesa, verta iš anksto žinoti, kuriuos numerius turi svarbiausios jūsų skaidrės).

Trečia (rizikingesnė): visiškai kraštutiniu atveju galima atšaukti prezentaciją ir tartis dėl kito karto - kai publika galės jūsų prezentacijos išklausymui skirti tiek laiko, kiek buvo suderinta iš anksto.

 

 Taip pat skaitykite: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

Gerd Altmann /Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »