Temos “Rašymo blokada - kaip ją įveikti” archyvas


Prieš svarbią prezentaciją reiktų pasitikrinti - ar gerai pasiruošta. Tačiau savo paties darbo kokybę įsivertinti būna nelengva. Pasitikrinimui gali praversti šie kontroliniai klausimai:

.

1. Ar pats sau jau esu išsiaiškinęs, KOKIĄ žinią pranešu šioje prezentacijoje: GERĄ ar BLOGĄ?

Tai itin svarbu, jei prezentacijos klausysis vadovai - jie jau pradžioje norės žinoti: viskas tvarkoj ir toliau gal net nebebūtina klausytis? O Jei pranešama apie grėsmes ir reikia reaguoti - kitas reikalas.

Bėda ta, kad ekspertai kai kada naudoja tik specialistams suprantamą terminologiją, o mažiau įsigilinę į temą klausytojai po prezentacijos susižvalgo: “Tai čia visa tai reiškia, kad yra gerai, ar kad blogai?” Šito reiktų išvengti.

.

2. Ar mano prezentacijoje yra įvardinama kokia nors NAUDA arba GRĖSMĖ publikai?

Prezentacijų autoriai kartais pernelyg įsigilina į technines pristatomo produkto charakteristikas. Arba kalba apie tai, kas rūpi jiems patiems, o ne klausytojams. Pvz., “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus ne trečiame meniu lygyje, bet pirmame”. Toks pasakymas nebūtinai sudomins klausytojus. Jie labiau suklustų, jei išgirstų apie naudą jiems, klausytojams, pvz.: “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus startiniame puslapyje. Jūs galite paklausti: o kokia iš to nauda jums? Atsakysiu: anksčiau jūs kas kartą sugaišdavote vidutiniškai po 7 sek., kol internete “prisikasdavote” iki šio mygtuko, o nuo šiol tai pačiai operacijai jums pakaks 1 sek., t. y. jūs sutaupysite laiko - vien jūsų padalinyje bus iš viso sutaupytos 2 valandos kiekvieną mėnesį.”

.

3. Ar klausytojams bus aišku, ką po mano prezentacijos jie turėtų daryti KITAIP negu iki šiol?

(Pvz., “Apibendrindamas pasakysiu: siūlau už komunalines paslaugas mokėti nebe per internetinį banką, o pasinaudojant tokia ir tokia interneto svetaine, kuri yra patikima, saugi ir už paslaugas ima mažiau negu bet kuris bankas”).

.

4. Kodėl prezentacijos klausytojai turėtų patikėti, kad mano pasiūlymas yra geras ir apgalvotas?

Ar mano prezentacijoje pateikiami įrodymai ir argumentai klausytojams tikrai bus įtikinantys? Šiaip dažniausiai nereikia dešimčių argumentų - pakanka trijų. Bet su sąlyga, kad tai stiprūs argumentai.

.

5. Ar mano prezentacijoje pateikiami ne vien abstraktūs teiginiai?

Kitaip tariant, ar prezentacijoje yra pavyzdžių, tikrų atvejų iš praktikos, statistikos duomenų, tyrimų rezultatų, iliustracijų ir kitų konkrečių, o ne abstrakčių dalykų?

.

6. Ar pasiklausius mano prezentacijos, įmanoma ją perpasakoti kitiems?

Įsivaizduokit, kad kuris nors jūsų būsimas klausytojas turės perpasakoti jūsų prezentaciją savo kolegoms, kurie nebuvo jūsų prezentacijoje. Jei perpasakoti nelengva - vadinasi, prezentacija pernelyg neaiški. Arba joje visko per daug. Arba ji pernelyg teoretizuota, abstrakti, nepraturtinta pavyzdžiais.

.

7. Ar esu apgalvojęs, kokių klausimų man gali po prezentacijos pateikti klausytojai?

Dar geriau, jei pasvarstysite, kurie klausimai gali būti sunkiausi ir kaip į juos atsakytumėte.

.

.

Taip pat jus gali sudominti šie patarimai: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kas bendro tarp Fiodoro Dostojevskio, Jacko Londono, Ernesto Hemingway‘aus ir Franzo Kafkos? Visi buvo pasaulinio garso rašytojai? Taip. Rašė lengvai? Ne. Priešingai – juos kamavo psichikos fenomenas, kurį profesionalai vėliau pavadino specialiu terminu…

Noriu. Reikia. Negaliu… Taip vieną gražią dieną atsitinka studentui ir profesoriui, žurnalistui ir rašytojui: kankiniesi priešais tuščią popieriaus lapą ir niekaip nesurezgi pirmojo sakinio. Nobelio premiją pelnęs rašytojas Günteris Grassas yra prisipažinęs, kad daugybė literatų tiesiog bijo tuščio balto lapo.

Rašymo blokada” vadinama situacija, kai autoriui per sunku arba nebeįmanoma užrašyti konkretaus turinio teksto. Tikslas aiškus, tema yra, terminai spaudžia, o rašantysis užstringa”. Šis psichologinis fenomenas pasireiškia skirtingai: vienam niekaip nesiseka atrasti efektingos pradžios, kitas vargais negalais išspaudžia žodį po žodžio, nors papasakoti galėtų lengvai. Trečias imasi bet ko, kad tik atidėtų rašymą: šoka tvarkyti namų, prisigalvoja neatidėliotinų darbų. Kai kas nesąmoningai pasirenka kitokią išsisukinėjimo taktiką: informacijos kaupimą ištempia iki begalybės. Aš pats esu pastebėjęs, kad įsijungęs kompiuterį staiga lendu į šaldytuvą – gal ką skanaus susirasiu…

Rašymo blokados” psichologines priežastis dažniausiai galima paaiškinti baime – kad nepasiseks gerai parašyti, kad skaitytojai (ar klausytojai) įvertins neigiamai ir pan.

Žmonės, kurie duonos kąsniui užsidirba rašydami, žino kelias gudrybes, padedančias išsiveržti iš blokados.

„Už“ ir „Prieš“

Taikydami šį metodą, susirašysite argumentus ir kontrargumentus, susijusius su pranešimo tema. Pradžioje sau išsiaiškinkite tikslą – ko norite savo tekstu pasiekti? Po to išvardinkite argumentus – kodėl tas tikslas turėtų būti pasiektas? Trečiajame žingsnyje pasižymėkite, kokius kontrargumentus galėtų pateikti idėjos priešininkai. Tokiu būdu turėsite aiškiai suformuluotą tikslą ir argumentaciją. Kita vertus, bent preliminariai numatysite sunkumus ir problemas, kurias iškeltų manantys kitaip.

„Smegenų šturmas“

Dideliame popieriaus lape susirašykite bet kurias su tema susijusias idėjas, kokios tik šauna į galvą. Po to sugrupuokite jas. Gautos idėjų grupės – pamatas jūsų būsimo teksto (ar sakomos kalbos) turiniui.

Galimas kitoks variantas. Lapo vidury užsirašykite centrinę savo idėją. Aplink sužymėkite asociacijas, kurios kyla, galvojant apie pagrindinę temą. Rodyklėmis sužymėkite sąsajas tarp sąvokų. Štai ir turite schemą – belieka imtis teksto.

Publikos klausimai

Kai kurie žmonės bijo kalbėti viešai, bet jiems nesunku atsakyti į klausimus. Pasinaudokite tuo. Susimąstykite: kokie klausimai domintų jūsų tikslinę auditoriją? Tik nepasiduokite savicenzūrai ir nepasijuskite taip, tarsi publika jus kontroliuoja (tai didelis pavojus). Atsakymai į galimus klausimus ir bus turinio pagrindas.

Prioritetų metodas

Jeigu minčių turite, bet iš mirties taško nesiseka pajudėti todėl, kad neaišku, kaip susisteminti informacijos chaosą, suskirstykite idėjas į 3 grupes pagal mažėjančią svarbą:

  1. svarbiausia (tarkim, jūsų viešai sakomos kalbos tikslas ir pagrindinė mintis);
  2. svarbu (pagrindinę mintį pagrindžiantys argumentai);
  3. papildymai (su tema susijusi linksma istorija, anekdotas, citata, pavyzdys).

Tikslą galite pasakyti pradžioje, pagrindinę mintį kelti į kalbos pabaigą, argumentaciją – per vidurį. Kai turėsite teksto karkasą, pasvarstykite, kuriose vietose tiktų „prieskoniai“ ir puošmenos. Tarkim, JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ne rečiau kaip kas 2 minutes į savo kalbą įpindavo vaizdžią istoriją ar pavyzdį.

Nebijokite netobulumo

Nepakęsti nei vienos klaidos sau gali leisti tik dievai. Kai norime iš pirmo sykio parašyti nepriekaištingą tekstą, panyrame į detales ir prapuolame jas tobulindami. Tokiais atvejais geriau pirmiausia vienu ypu surašyti viską, „kas ant seilės užeina“. Formuluoti kitaip, taisyti, perrašinėti ir siekti pavyzdinio stiliaus galėsite vėliau – kai jau turėsite teksto visumą ir jausitės ramiau.

Arturas Laskauskas

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© M. Großmann  / pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 5 »