Temos “Publikos įtraukimas” archyvas


Ar sugebėsime prezentacijos (pateikties, pristatymo) metu prikaustyti publikos dėmesį? Čia daug priklauso nuo to, ar pavyks įtraukti klausytojus - kad jie būtų ne pasyvūs monologo stebėtojai (vienos krypties komunikacija), bet aktyvūs dalyviai (dviejų krypčių komunikacija). Štai keletas paprasčiausių galimybių publikos išjudinimui: 

 

  • Užduokime klausimų arba surenkime labai trumpą dalyvių apklausą (”Pakelkite ranką, kas dar nesate užsiregistravę interneto socialiniuose tinkluose, pvz., Facebook?”). Svarbu: klausimai turi būti kompaktiški - ne daugiau 2 sakinių.

 

  • Stebinkime staigmenomis ir nekartokime tų pačių arba panašių retorinių klausimų. Išimtis: jei specialiai esame sumanę prezentacijos pradžioje ir pabaigoje pateikti tą patį klausimą (pvz., per mokymus viešųjų ryšių specialistams kartais paklausiu: “Kas nebijote duoti interviu žurnalistams?” ir jei pasitaiko 1-2 nebijantys, prie to paties klausimo grįžtame ir pabaigoje - pasitikrinimui, kiek pasikeitė požiūriai).

 

  • Pasiteiraukime: gal bus klausimų iš publikos. Tik atsargiai - neretai pasitaiko “gudručių”, keistuolių arba plepių - jie gali nuklysti į pievas ir išbalansuoti visą jūsų prezentacijos dramaturgiją (reiks stabdyti diskusijas ir grįžti prie pagrindinės temos). Svarbu:net ir tokiais atvejais išlikti mandagiems ir neprarasti pusiausvyros.

 

  • Jei  patalpoje, kur rengiame prezentaciją, nėra mikrofono publikos klausimams, garsiai pakartokime mums užduodamus klausimus. Kitu atveju klausytojai susierzins, jei vienas klausinėja, kitas atsakinėja, o visi likusieji neišgirsta diskusijos turinio.

 

  • Pagalvokime iš anksto: kada ir kaip pasieksime, kad publika pajudėtų. Pvz., pakvieskime visus atsistoti ir prieiti prie gretimo stalo, kur parengtas koks nors demonstracinis daiktas ir ką nors toje vietoje paaiškinę ar parodę, leiskime prezentacijos klausytojams vėl grįžti į savo vietas.

 

  • Pasitelkime padėjėją iš publikos: kad minutėlei palaikytų mūsų paduotą demonstracinį daiktą, ką nors patikrintų ar kt. (tik užduotis turi būti akivaizdžiai lengva ir nesukelti žmonėms įtarimų, kad vieną iš jų pastatysime į keblią padėtį).

 

  • Niekada nepradėkime prezentacijos (pristatymo), kol publika šurmuliuoja. Verčiau padaryti reikšminę pauzę, kol dauguma pastebės, kad jau ketiname kalbėti. Veikia ir kiti du patikrinti būdai: iškeliame rankoje su tema susijusį daiktą ir palūkėjame, kol publika susidomės. Arba demonstracinėje lentoje tylomis pradedame piešti ką nors ne iškart iššifruojamo - žmonės iš smalsumo nutyla.

 

Beje, ne visada verta skatinti, kad pateikties (prezentacijos, pristatymo) metu publika fiziškai pajudėtų - daug kas priklauso nuo klausytojų skaičiaus. Kai prezentaciją rengiame trims ar penkiems žmonėms, įtraukime juos į “dienotvarkės formavimą” (pasiteiraukime nuomonės ir būkim pasiruošę pagal dalyvių pageidavimus sukeisti prezentacijos komponentų eiliškumą, pvz., “Siūlau pradėtii nuo mūsų atlikto tyrimo metodikos pristatymo, po to būtų tyrimo išvada ir pabaigoje - mūsų rekomendacija. Ar priimtina tokia eilės tvarka, ar norėtumėte taupydami laiką iškart pradėti nuo tyrimo išvadų?”). Kai klausytojų turime kelias dešimtis ar daugiau - geriau ne klausti nuomonės, bet paraginti pakelti rankas (atsakant į klausimą ar pan.). Žodžiu, “judinkime” didesnes auditorijas.

 

Apie sėkmingus ir nesėkmingus publikos įtraukimo pavyzdžius pateikčių (pristatytmų) metu - skaitykite, paspaudę čia:

Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1).

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Stephanie Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »