Temos “Prezentacija naujoviškai” archyvas


Kaip manote, kuriai temai skiriu MAŽIAUSIAI laiko, kai vedu seminarus “Efektyvesnė prezentacija, arba pamirškite migdančias skaidres”? Ta mažiausiai nagrinėjama tema - pranešėjo kūno kalba. Galite nustebti: kodėl? Nejaugi kūno kalba per prezentaciją visai nesvarbi?

Prisiminkime vieną įdomesnių kūno kalbos tyrimų.

.

Žvalgybininkų eksperimentas

Didžiausia pasaulyje žvalgybos tarnyba NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) yra atlikusi eksperimentą su 300 baudžiamųjų bylų, kurios tuo metu jau buvo iki galo išnagrinėtos. Tai štai, buvo sudarytos keturios tardytojų grupės. Tie tardytojai buvo iš kito regiono ir nežinojo, kuo baigėsi tos baudžiamosios bylos. Visų tardytojų buvo paprašyta pasakyti savo nuomonę: kurie iš 300 įtariamųjų sako tiesą (t. y. šneka ĮTIKINANČIAI), o kurie meluoja (t. y. per apklausas šneka NEĮTIKINANČIAI).

Eksperimento metu pirmoji tardytojų grupė gavo tik garso įrašus ir tardytojai vien girdėdami įtariamųjų kalbą turėjo susidaryti įspūdį - meluoja kalbėtojas, ar nemeluoja.

Antroji tardytojų grupė gavo filmuotą videomedžiagą be garso: jie matė, kaip įtariamieji kalba, bet negirdėjo jų balso.

Trečioji grupė ir matė, ir girdėjo įtariamųjų apklausas (buvo ir garsas, ir vaizdas).

Ketvirtoji grupė gavo filmuotą apklausų videomedžiagą su garsu ir jai papildomai dar pateikė visus bylos dokumentus.

Eksperimento rezultatai: vien pagal garso įrašus (t. y. pagal įtariamųjų žodžius ir intonacijas) pirmoji grupė 55 atvejais iš 100 teisingai nustatė: štai šie įtariamieji kalba įtikinamai ir nemeluoja, o štai šie - meluoja. Antroji grupė (vertinusi vien pagal apklausos videomedžiagą be garso) teisingai įvertino 65 % visų atvejų. Tie tardytojai, kurie ir girdėjo, ir matė įtariamųjų apklausas, neklysdami nurodė 85 % meluojančių ir nemeluojančių įtariamųjų.

NSA ekspertas Morganas Raitas tyrimo rezultatus komentavo taip: “Kai sprendžiame, ar kalbėtojas įtikina, ar ne, daug lemia kūno kalba. Ji išduoda - ar žmogus meluoja, ar ne. Kai žmogus praneša informaciją, kuria jis pats netiki (arba jis iškart žino, kad ta informacija yra melaginga) - aplinkiniai tą gali pastebėti pagal kūno kalbą.”

.

Žvalgybininkų pamoka prezentacijų autoriams

Morganas Raitas po šio eksperimento yra padaręs aukso vertės įžvalgų, kurios praverčia prezentacijų autoriams ir pranešėjams: “Jeigu patys netikite savo žodžiais, jūsų judesiai bus nerangūs ir nenatūralūs. Jokie patarimai nepadės nuslėpti neatitikimo tarp jūsų žodžių ir gestų (na, nebent jūs esate spec. mokymus praėjęs slaptasis superagentas). Jeigu jūs netikite tuo, ką kalbate, jums nepavyks priversti savo kūną elgtis taip, tarsi jūs tikėtumėte savo žodžiais”.

.

Kokius policininkus ir pranešėjus skriaudžia dažniausiai?

FTB, amerikiečių nusikaltimų tyrimų tarnyba, išstudijavo atvejus, kai buvo užpulti arba apšaudyti policininkai. Atliekant šią analizę, buvo apklausti ir būtent tie nuteistieji, kurie buvo užpuolę policininkus. Nuteistieji pripažino, kad prieš priimdami sprendimą, jie įvertindavo konkretaus policininko išvaizdą: ar jis pasitempęs, ar pasitikintis savimi, o gal priešingai - pasimetęs, susigūžęs, sukantis žvilgsnį į šalį ir kalbantis neryžtingu tonu. Pagal tai nusikaltėliai susidarydavo įspūdį - ar lengva bus su policininku susidoroti.

Skirtingai nuo policininko, per prezentaciją pranešėjas nerizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Bet ir vienas, ir kitas būna atidžiai stebimi. Pranešėjas nuolat “skenuojamas” - kaip jis kalba, kaip vaikšto, kaip atrodo.

Nenoriu atimti duonos iš kolegų, kurie veda kūno kalbos ir aktorystės seminarus tiems, kas sako viešas kalbas, bet netikiu, kad kas nors gali išmokyti “teisingos kūno kalbos” per prezentaciją. Streso sąlygomis stovėdamas prieš publiką pranešėjas vargu ar prisimins, kaip “taisyklingai” laikyti rankas, kaip stovėti ir pan. Pasitikėjimo savimi nesuvaidinsi. Pasitikėjimas savimi įmanomas tik tada, kai išmanai savo prezentacijos temą ir esi gerai pasiruošęs, kai žinai, ką sakysi, t. y. kai gerai paruoštas prezentacijos turinys (aiški pagrindinė mintis, logiškai suformuluoti pagrindiniai teiginiai ir juos patvirtinantys argumentai, pavyzdžiai, istorijos ir kt.).

Štai todėl pusę seminarų laiko skiriu būtent stipriam pranešimo turiniui - kad klausytojams būtų aišku ne tik tai, nori pasakyti prezentacijos autorius, bet ir tai, KODĖL klausytojai turėtų patikėti pranešėjo žodžiais. Klausytojai pastebės ir kūno kalbą, bet - priešingai paplitusiam mitui - ji nėra svarbesnė ar ilgiau prisimenama už prezentacijos turinį (daugiau apie tai: Garsioji taisyklė “7 %, 38 %, 55 %”). Kai turinys stiprus, kai patį pranešėją uždega jo prezentacijos tema - kūno kalba automatiškai gausis įtikinanti.

Kaip kuriamas stiprus prezentacijos turinys? Šito galima išmokti seminaruose arba perskaičius knygą “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres”.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jau daugiau negu 10 metų prezentacijos su PowerPoint skaidrėmis kritikuojamos visame pasaulyje. Kalta ne pati kompiuterinė PowerPoint programa, bet klaidingas jos naudojimo būdas, kai kiekvienoje skaidrėje prirašoma daugybė teksto.

Kai manęs klientai klausia, ką galėčiau pasiūlyti vietoj įprastų PowerPoint skaidrių, atsakau, kad publikai visuomet įdomiau pasiklausyti gero pasakojimo, o ne pasiskaityti tekstą iš ekrano. Kitaip tariant, svarbiau pranešėjo SAKOMAS, o ne ekrane UŽRAŠYTAS tekstas.

O tais atvejais, kai per prezentaciją būtina ne tik papasakoti, bet ir parodyti vaizdų, viena iš alternatyvų skaidrėms - nesudėtingas begarsis filmukas, sukomponuotas iš nuotraukų ir vos vieno kito trumpo užrašo. Savo klientams jau esu sukūręs ne vieną tokį filmuką. Jis nėra “pavaduotojas”, atidirbantis už prezentacijos autorių. Bet kaip papildoma vaizdinė priemonė ekrane - visai svarstytinas. Kitas pritaikymo būdas - kai reikia nusiųsti prezentaciją elektroniniu paštu, o standartinės PowerPointo skaidrės jau nusibodę…

Pateiksiu trumpą tokio filmuko pavyzdį, kurį padariau iš nuotraukų. Pasižiūrėti galite čia:

Panašiu principu sudėliotas nuotraukas ir jūs galite panaudoti savo prezentacijai. Jei patiems pasidaryti nesiseks - galiu padėti.
Beje, kitokio (animacinio) filmuko trumpas pavyzdys yra ir skyrelyje SEMINARAI.

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas (Kontaktai)

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Po ilgos 7 metų pertraukos pasirodė nauja moksleiviams ir studentams skirta lietuviška knyga apie prezentacijas - ”Prezentacija tarsi šou”.

Pateiksime ištrauką iš knygos anotacijos.

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo… Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos - taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptai pristatomi šioje patarimų ir užduočių knygoje. Ji parašyta vyresnių klasių moksleiviams, tačiau pravers ir darbuotojams, jau turintiems prezentacijų patirties. Čia nėra sausų teorijų, viskas iškart parengta pritaikyti praktikoje. Rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus:

• kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos;
• kaip panaudoti 15 būdų klausytojams sudominti;
• kaip išvengti didžiausių klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų;
• kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu kitų pranešėjų.

.
Arturo Laskausko knyga “Prezentacija tarsi šou” - jau knygynuose (lengviausia rasti knygynuose “Pegasas”).

Taip pat jus gali sudominti dar viena knyga: “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres“.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ką daro dauguma žmonių, kai pradeda rengtis naujai prezentacijai? Pradžioje susikuria pirmąją “PowerPoint” skaidrę (dažniausiai - su prezentacijos pavadinimu). Po to “kepa” antrą, trečią, ketvirtą saidrę su informacijomis, argumentais ir t. t. Tada kai ką priduria, kai ką išmeta, o pabaigoje prideda apibendrinimą. Na, gal dar antrojoje skaidrėje prideda prezentacijos turinį.

O ką, jei bent kartą apvertus viską aukštyn kojomis ir pradėjus nuo… prezentacijos pabaigos? Gal pirmiausia pasvarstykite:

  • Kokio rezultato norėtumėte pasiekti savo prezentacija? Ką jūsų klausytojai turėtų galvoti po prezentacijos? Arba ką pirkti, kaip elgtis, kokiam požiūriui arba idėjoms pritarti?
  • Pradėkite ne nuo pirmos skaidrės, bet nuo apibendrinimo! Įsivaizduokite, kad jau pristatėte paskutinį savo prezentacijos turinio punktą ir belieka pasakyti: “Apibendrindamas pasakysiu…” Ką svarbiausio pasakytumėte tokiu atveju?
  • Kaip galėtų skambėti Jūsų paskutinis prezentacijos sakinys? Gera prezentacija baigiasi ne beverčiu laiko švaistymu (”Dėkoju, kad išklausėte”…), bet raginimu veikti: kreipimusi, patarimu, linkėjimu ar kt. Pagalvokite - kas tai galėtų būti jūsų atveju?
  • Kai jau turėsite paskutinį savo prezentacijos sakinį, tik tuomet pradėkite konstruoti visą prezentaciją ir svarstyti: kokių faktų, statistikos ir kitos informacijos reiktų pasirankioti, kad būtų galima privesti iki to apibendrinimo, kurį ką tik susigalvojote…

Visa tai gali atrodyti keista. Tačiau daugybė profesionalų iš tiesų prezentacijos kūrimą pradeda nuo svarstymų: koks bus mano paskutinis sakinys? Kas yra ta pagrindinė mintis, kurią norėčiau pranešti šioje savo prezentacijoje?

Šitaip jie išvengia vienos iš didžiųjų klaidų, kurios būdingos nesėkmingoms prezentacioms: kad klausytojai lieka nesupatę, ką jiems norėjo pasakyti prezentacijos autorius.

Taip pat Jus gali sudominti: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

JMG / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »