Temos “Klausimai - kaip į juos reaguoti” archyvas



Štai klausimo, atsakymo ir rezultato pavyzdys. Politikui atvykus į užsienio šalį, bulvarinio laikraščio korespondentas dar oro uoste klausia: „Ar mūsų mieste aplankysite ir striptizo barus?“ Politikas bando šmaikštauti: „O ar čia yra striptizo barų?“ Kitos dienos laikraščio antraštė: „Pirmasis jo klausimas vos tik atvykus į mūsų miestą: „O ar čia yra striptizo barų?“

Interviu – atskiras reikalas ir apie jį bus kitą kartą. Bet kaip elgtis, kai viešai sakydami kalbą, būname spontaniškai nutraukiami klausytojų ir gauname klausimų – kartais ir nemalonių?

Pirmiausia įvertinkime, su kuo turime reikalą: piktybišku trukdytoju ar susidomėjusiu klausytoju, kuriam rūpi subtilūs temos niuansai.

Pozityvūs klausinėtojai

Jei pranešimą nutraukia nuoširdžiai susidomėjęs klausytojas, galima atsakyti mažiausiai 3 būdais:

  • „Dėkoju už klausimą. Apie tai dar kalbėsime išsamiau, dabar tik trumpai atsakysiu, kad…“
  • „Prašyčiau kantrybės, šį aspektą nagrinėsime netrukus.“
  • „Šį klausimą mielai su jumis asmeniškai aptarsiu per kavos pertraukėlę.“

Sunkieji „kodėlčiai“

Būna, kad auditorijoje yra žmogus, kuris nutraukinėja nuolat. Gali pasitaikyti ir išties keblių atvejų, pvz.: „Tai ką gi jūs galite, jei nieko negalite?“ (žurnalistikoje tokius klausimus vadina sugestyviais arba sufleruojančiais nepalankų atsakymą).

Kaip patyrę kalbėtojai reaguoja į blogai nusiteikusius klausinėtojus, mėgstančius atsidurti dėmesio centre? Pirmiausia jokiu būdu nederėtų pašiepti klausiančiojo (net ir piktybiško) – įsigytumėte priešą. Elgdamiesi santūriai, pademonstruokite, kad nenusileidžiate žemiau tam tikro lygio.

Peradresuokime

Norint laimėti laiko atsakymui apsvarstyti, galima klausimą peradresuoti visai auditorijai:

  • „Įdomus klausimas. Gal kas nors turite minčių šia tema?“
  • „Na štai, turime klausimą. Ką apie tai mano kiti susirinkusieji?“
  • „Gal kam nors iš jūsų teko susidurti su panašia situacija ir galite pasidalinti patirtimi?“

Svarbu pasirūpinti, kad diskusija neužtruktų per ilgai ir nepakenktų pagrindinei aptariamai temai ar pranešimui. Be to, išlieka pavojus, kad kas nors iš publikos mestels šmaikščią repliką ar dar vieną klausimą, kuris išprovokuos naujas diskusijas.

Klausimą suformuluokime kitaip

Kai gauname klausimą, kuriame jau užtaisytas ir kaltinimas, publikai pažodžiui jo kartoti nereiktų – tik sustiprintume neigiamą įspūdį. Geriau nukenksminti klausimą – perfrazuojant. Pvz., gavus sugestyvų klausimą Kaip jaučiatės vadovaudamas įmonei, kuri nuolat brangina gaminius?”, galima reaguoti kad ir taip: „Svarbiausia netgi ne tai. Iš tikrųjų klausimas galėtų būti keliamas apie nuolatos didėjančią mūsų prekių kokybę ir pažangiausių pasaulinių technologijų pritaikymą. Štai duomenys, pagal kuriuos mūsų produkcija ir vėl pripažinta inovatyviausia, ekologiškiausia ir sveikiausia. Be to, parengėme papildomų priemonių programą, kurią sudaro…”

Anksčiau minėtą sugestyvų klausimą „Tai ką gi jūs galit, jei nieko negalit“ irgi galima perfrazuoti: „Supratau. Tai yra klausimas apie tai, kiek daug, nepaisant mūsų ribotų išteklių, mums pavyko nuveikti. Štai pernai mums pasisekė pasiekti, kad…“

Pasukime prie patogesnės temos

Kai iš publikos atskrieja visiškai nepatinkantis klausimas, ignoruoti jo nereiktų. Tai reikštų prarasti pasitikėjimą. Geresnis būdas – sakiniu ar dviem nuo gauto klausimo pereiti prie temos, kuria norėtumėme kalbėti. Pasinaudokime kad ir tokiais jungiamaisiais tiltais”:

  • „Jūsų klausimas susijęs su 1 atveju, bet pažvelgus plačiau, …“
  • „Iš tiesų problema netgi ne čia, bet…“
  • „Šiuo atveju prasmingiau būtų kalbėti apie…“

Atskleiskime užkulisius

„Bet juk jūs visų pirma ir pasiteiravote apie striptizo barus mūsų mieste, ar ne?” Kai po nepalankaus straipsnio iš publikos gauname panašią repliką (siekiama pakenkti mūsų reputacijai), pateikime papildomos užkulisinės ar kontekstinės informacijos, kuri nukenksmintų klausimą: „Mano žodžiai spaudoje buvo pateikti be konteksto. Iš tikrųjų prieš tai manęs buvo klausta…“

Kontrklausimas

Jei greit nerandame kitos išeities, išimtiniais atvejais klausimą galima pasiųsti atgal:

  • „O kaip manote jūs pats?“
  • „Kuo remiatės, būtent šitaip formuluodamas klausimą?“
  • „Ar teisingai suprantu, kad klausiate apie…“

Tai principas iš rytų kovos menų: smūgio energiją išnaudoti taip, kad pasekmės tektų pačiam smūgiuojančiam.

Išankstinis saugiklis

Kai kada galima iš anksto užkirsti kelią replikoms ir destruktyviems klausimams – pačioje pradžioje, dar prieš viešai sakant kalbą, pranešant, kad klausimams bus skirta laiko tik po to, kai pasibaigs pagrindinis pranešimas.

Jei į galvą nešauna šmaikštus atsakymas

Net iškalbingiausiam pranešėjui ne visada pavyksta sąmojingai reaguoti į repliką iš klausančiųjų. Galima pasinaudoti architektų gudrybe: kai matai, kad nepavyks paslėpti trūkumo – paryškink jį. Architektai kai kada specialiai akcentuoja nelygią sieną, o mūsų atveju galima pabrėžti, kad specialiai nenorime atsakyti nei šmaikščiai, nei šauniai. Tarkim, pacituokime prancūzų politiką Georges Bidault: „Dažnai yra gerokai sunkiau šmaikščią pastabą nutylėti, negu pasakyti.“ Poros sekundžių reikšminė pauzė – ir pridėkime tik vieną sakinį: „Norėčiau nieko nebepridurti ir toliau kalbėti apie…“

Arturas Laskauskas (prezentacijų konsultantas, sertifikuotas Šveicarijoje)

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© Stephanie Hofschlaeger  / pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »