Posts Tagged “prezentacijos pranašumas”

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis - reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų - kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon” - brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Lt (gal net veikiantį).

Arba nebrangu. Nes „Sky Moon Tourbillon” - tik antras pagal kainą rankinis laikrodis pasaulyje. Jei tikėsime JAV žurnalu „Forbes”, brangiausias yra šveicariškas laikrodis „Super Ice Cube” su 1 897 briliantais. Už 848 045 EUR.

Kada skaičius tikrai didelis?

Kai palyginamas su mažesniu. Dideli skaičiai prezentacijoje (pateiktyje, PowerPoint pristatyme) psichologiškai „sumažėja”, kai atsiduria šalia didesnių. Arba „padidėja” greta mažesnių. Nesileisdami į svarstymus, kiek tai padoru, pateiksime pavyzdžių: kaip sugretinimą panaudoja prezentacijų profesionalai.

Tarkim, kasmet į pasaulio jūras iš laivų išverčiama 6 mln. t šiukšlių. Tai faktas, įspūdingas ne kiekvienam. Sustiprinkime efektą, pridurdami: tai yra tiek pat, kiek visos Lietuvos virtuvių atliekos, dabartiniais tempais išmestos per 20 metų.

Neseniai į radijo laidą paskambinusi klausytoja irgi panaudojo sugretinimą: „Kaip galima valstybinės įstaigos vadovui mokėti 50 000 Lt algą per mėnesį, jei visa provincijos mokykla gauna tik 43 000 Lt Lt per metus?”

Multiplikacija

Vienas iš būdų skaičiams psichologiškai padidinti - multiplikacija. Pvz.,: „Jei bent 15 min. per dieną nenorėdami tenkinate kitų prašymus, per metus susikaupia 91 val., per 10 metų - 114 darbo dienų. Tai pusmetis neapmokamo darbo”. Čia vardan įspūdžio skaičius buvo padaugintas iš dienų kiekio per metus.

Arba priešingai - pavyzdys apie sumažinimą. Automobilių pardavėjai metinę lizingo įmoką padalindavo iš 365 ir reklamoje skelbdavo: „Tik 30 Lt per dieną!” Žinoma, visi pasiskaičiuos, kas už to slypi. Bet dėmesys - pritrauktas, išlaikyti publikos per prezentaciją (PowerPoint pristatymą, pateiktį) - vienas svarbiausių dalykų.

Litais - seksualiau

Dirbdamas reklamos agentūroje, stebėjau „Focus” diskusijų grupę. Jauni vilniečiai ten diskutavo apie nuolaidas drabužių parduotuvėse. Jei mažiau negu 20 proc. - jiems visai ne nuolaida. Tas faktas pravertė vėliau. Kai viena prekybos įmonė planavo platinti kuponus su 10 proc. nuolaida vyriškiems kostiumams, patarėme to nedaryti. Kostiumas kainuoja apie 1000 Lt? Gerai, tuomet ant kupono užrašykim: 100 Lt dovana kostiumo pirkėjui! Nauda pinigais - „arčiau kūno”.

Ir 1 proc. gali kandžiotis

Kai skaičiai dideli - ne taip ir sunku. O jei darbuotojus reikia įtikinti, kad broko kiekį privalom sumažinti 1 procentu? Tuoj kas nors burbtels: kam rūpi tas procentėlis… Paklauskime taip manančio: „Buityje jums turbūt nepatiktų ir 1 proc. broko? Sakysim, kalbant apie aprūpinimą elektros energija - 1 proc. broko reikštų, kad be elektros gyventumėte po 14 min. kasdien.”

Kiti būdai skaičiams pabrėžti

  • Nepatrauklaus fakto sumenkinimas greta dar blogesnio („siaubo skaičiaus”).
  • Neįspūdingo skaičiaus perskaičiavimas į kitus dydžius - labiau jaudinančius vaizduotę.
  • Akcentavimas intonacijomis: vien pauze ir loginiu kirčiu įspūdį galima padidinti iki 80 proc.
  • Nebūtinų duomenų atsisakymas: pateiktyje (prezentacijoje, pristatyme) pateikime tik tai, kas tikrai įspūdinga.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

(straipsnis buvo publikuotas dienraštyje “Verslo žinios” 2010-01-28)

© Berwis / Pixelio nuotrauka

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Koks „PowerPoint” skaidrių kiekis yra geriausias sėkmingai prezentacijai? Beveik visais atvejis - kuo mažesnis. Kad sutaupytumėte prezentacijos klausytojų laiko (ir nervų), pasinaudokite taisykle „10-20-30″.

JAV profesionaliam investuotojui Guy‘ui Kawasakiui teko išklausyti šimtus verslininkų, per pristatymus giriančių savo įmones. Dauguma jo matytų prezentacijų (pateikčių) buvo visiškas šlamštas: ekrane rodoma po 60 skaidrių apie „netrukus gaunamą patentą”, „pranašumą, jei į rinką įeini pirmas” arba „bent vieną procentą kinų pirkėjų, kurių pakaktų mūsų naujo produkto atsiperkamumui…”

Ir tuomet G. Kawasakis išrado genialią taisyklę „10/20/30″. Viskas labai paprasta: prezentaciją turi sudaryti ne daugiau negu 10 „PowerPoint” skaidrių, bendra trukmė ne ilgesnė kaip 20 min., o šrifto dydis kiekvienoje skaidrėje - ne mažesnis negu 30 punktų (beje, jei nepakeitėte savo kompiuterio nustatymų, įsijungus „MS PowerPoint” programą, pradinis rašomų raidžių dydis automatiškai bus 32, o antraštėse - 44).

Kodėl būtent taip

G. Kawasakio manymu, 10 - optimalus  skaidrių kiekis, nes per vieną verslo susitikimą normalus žmogus nepajėgs įsisavinti daugiau negu 10 jam pristatomų koncepcijų, o verslininkai ir yra palyginti normalūs žmonės. Jis sako, kad jei žmogui per PowerPoint pristatymą nepakanka 10 skaidrių tam, kad paaiškintų apie savo naują įmonę, yra didelė tikimybė, kad jis tos įmonės iš viso neturi.

Taigi, dešimties skaidrių komentavimui prezentacijos metu - 20 min. O kodėl tik 20, jei standartinis verslo susitikimas trunka 60 min.? Atsakymas: kad turėtumėte atsarginių 40 min. savo nešiojamam kompiuteriui sujungti su projektoriumi ir jie netgi ir veiktų! Bet čia juokais… Jei rimčiau - visuomet atsiras žmonių, kurie į jūsų prezentaciją ateis pavėlavę arba turės anksčiau išeiti. Todėl saugiausia pristatymus (PowerPoint pateiktis, prezentacijas) pabaigti per 20 min. ir turėti dar 40 min. - diskusijoms ir atsakymams į publikos klausimus.

Daugumoje G. Kawasakio matytų „PowerPoint” skaidrių buvo prirašytos 10-ojo dydžio šriftu: prezentacijos autorius prisirašo kuo daugiau teksto ir balsu skaito iš ekrano. Tačiau vos tik pastebėjusi, kad pranešėjas viską skaito paraidžiui, publika akimis tekstą perbėgs greičiau. Štai ir nebesutampa publikos ir pranešėjo tempai. Nepasitenkinimas (atvirai arba mintyse) - garantuotas.

Iš kur tiek daug teksto skaidrėse

Dėl dvejopų priežasčių:

  • kai pranešėjas ne itin gerai išmano savo medžiagą ir užrašų reikia “dėl drąsos”;
  • kai klaidingai manoma: kuo daugiau teksto - tuo solidesnis įspūdis publikai. Visgi klausytojai dažniausiai nebūna kvaili… Juk jeigu kepsnys ne pats geriausias - nepadės net ir gausiai barstoma druska…

Skaidrėse rašykite ne mažesniu negu 30-ojo dydžio šriftu - jūsų „PowerPoint” prezentacija tik pagerės, nes norom nenorom turėsite atsirinkti svarbiausius dalykus. Kitkas tiesiog netilps skaidrėje.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Ernst Rose / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kartą susimąsčiau: ką patarčiau, jei savo gero draugo prezentacijai patobulinti turėčiau tik 1 minutę? Duočiau jam 3 patarimus. Vienas jų - šiame straipsnyje.

Per 10 pastarųjų metų nesu girdėjęs ką nors piktinantis, kad prezentacija (PowerPoint pristatymas, pateiktis) užtruko per trumpai. Priešingai. Dažniausiai prezentacija būna per ilga.

Kai klausytojai informaciją priima ausimis (ne akimis), pirmoji dėmesio krizė pasiekiama vidutiniškai 3-iąją pristatymo minutę. Tą akimirką auditorijos mintys nejučia atitrūksta nuo prezentacijos arba mažų mažiausiai dėmesys susilpnėja (neatsitiktinai Vakaruose komercinės radijo stotys tarp dainų kalba ne ilgiau kaip 2 min. 30 sek.). Blogiausia, kad standartinis pristatymas ar prezentacija trunka gerokai ilgiau - ir pusvalandį, ir valandą…

Pagal JAV verslo autoriteto Guy‘aus Kawasakio taisyklę „10-20-30″ gera prezentacija turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 min. Vertingas patarimas prezentacijų (pateikčių) rengėjams. Tačiau didėjant gyvenimo tempui ir informacijos perkrovai, šis trukmės limitas jau per švelnus. Ypač tais atvejais, kai prezentacija skirta aukščiausio lygio vadovams (jų laikas - brangiausias resursas). Arba konkursinėje situacijoje - kai vienas po kito publikai pristatymus rengia keletas konkurentų.

Pranašumo formulė: patrigubinkite

Taigi, patarimas norintiems sublizgėti tarp konkurentų: jūsų prezentacija (pristatymas) turi būti trigubai trumpesnė negu kitų, ir į ją reikia investuoti trigubai daugiau laiko (idealiu atveju - dešimteriopai daugiau, nes į 1 val. sėkmingos prezentacijos paprastai investuojama 10-90 val. pasiruošimo).

Šiame patarime slypi triguba nauda: trumpesnė prezentacija mažiau vargins klausytojus. Ją lengviau įsimins. Trečioji nauda - dar didesnė: siekdami sutrumpinti prezentaciją, patys norom nenorom turėsite atlikti du nelengvus, bet visada atsiperkančius žygdarbius:

  1. sugrupuoti informaciją į pirmaeilę ir antraeilę (pastarosios geriausia iš viso atsisakyti);
  2. susisteminti pirmaeilę informaciją pagal aiškią logiką - kad viską būtų galima išdėstyti ne daugiau negu 3-5 esminiais punktais.

Gerai susisteminta informacija publikai siunčia pranešimą „tarp eilučių” - prezentacijos autorius yra disciplinuotas, kompetentingas ir gerai pasirengęs.

Drąsiausiems - „5 min. principas”

O dabar tas pat patarimas - kitaip. Tiems, kas turi daugiau patirties su prezentacijomis (pateiktimis, pristatymais). Arba tiems, kam reikia maksimalaus efekto. Sutalpinkite esmę į 5 minutes, o visa kita serviruokite „pagal apetitą”. Numanau pirmąją jūsų reakciją: juk netilps kokių 80-90 proc. informacijos? Ką su ja daryti?

Išnaudoti! Tik ne informacinėje prezentacijos dalyje, o po pirmųjų 5 minučių pasiteiraujant publikos - kokių bus klausimų. Jei klausimų neatsiranda, galima pačiam kelti retorinius klausimus. Nes į šalį atidėję 80-90 proc. informacijos, turėsite gerą įdirbį ir didelį atsargų bagažą.

Su šia tema susijęs straipsnis:

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Maren Be-ler / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Taip atsitikti gali kiekvienam. Prezentacija - jau rytoj. Susirinkime, konferencijoje ar susitikime su verslo partneriais. Ruoštis iki šiol nebuvo laiko, todėl paskutinę minutę turim sugalvoti, kaip čia pristačius idėją, siūlomą sprendimą ar situaciją rinkoje… Tokiu atveju praverčia žaibiškų prezentacijų metodai. Vienas jų - „Šešių K metodas”.

  

Šis metodas už mus neparengs prezentacijos turinio - teks patiems pešti „iš lubų”. Tačiau turėsime aiškią struktūrą, o geras susisteminimas klausytojams visuomet sudaro įspūdį, kad kalbėtojas - kompetentingas.

Tiesa, būtent šis žaibiškas prezentacijų rengimo metodas turi trūkumą: jį nėra lengvą įsiminti taip, kad galėtume spontaniškai pakartoti „net pažadinus vidury nakties”. Išeitis - atsispausdinti ir turėti po ranka. Bet kuriuo atveju, jis naudingas kaip vienas iš įrankių - vardan įvairovės.

Taigi, iš eilės. Du raide „K” prasidedantys klausimai - įžangai, trys „K” - prezentacijos esmei, ir viena „K” - pabaigai.

 

Dvi „K”

  • Kas mes. Trumpai prisistatykime (jei mūsų pavardę ir pareigas klausytojai jau ir taip žino - praneškime, kuo mes susiję su tema, projektu ar aptariama sritimi).
  • Kur mes. Supažindiname su situacija, problema ar tema (kuo trumpesnė santrauka - įvadas koncentruotai).

  

Trys „K”

  • Kryptys. Ką dar reikia atlikti, kad projektas pavyktų (arba problema būtų išspręsta, sumanymas realizuotas, ką patartume susijusiems su šiuo reikalu ir pan.
  • Kliūtys, kurias reiks įveikti rezultatui pasiekti: ką dar reikia nuveikti ar kokius klausimus išspręsti, kas mus neramina arba kam nepritariam, ką darytume kitaip.
  • Kokie laimėjimai: kas jau pavyko, kiek nuveikta, ką iš dalyvių verta pagirti.

 

Viena „K”

  • Kokia išvada: ką dabar svarbiausia daryti arba kokia mums nauda (patirtis) iš šio atvejo, kaip galima apibendrinti diskusiją arba ką šiuo susitikimu vieningai sutarėme, koks teisingiausias receptas ir t. t.

 

Apie kitą žaibišką prezentacijos parengimo metodą skaitykite:

Prezentacija - kaip vakarienė

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © R.B. / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

 

 (Čia straipsnio tęsinys, pirmas 4 dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida - esminė)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

 

 

 5-OJI KLAIDA:

Prezentuojamas vienintelis sprendimo variantas

Viena prestižinė odontologijos klinika kreipėsi į mane kaip prezentacijų konsultantą, kad įvertinčiau jų „PowerPoint” prezentaciją. Tos prezentacijos (pateikties) pagrindinė mintis buvo tokia: jeigu dantis valysite mūsų pardavinėjamais pažangiausiais dantų šepetukais „Tokiais ir tokiais”, bėdų su dantimis turėsite dvigubai rečiau ir gydymui išleisite mažiau. „Mes patys kažkaip jaučiame, kad šitoks pristatymas gali sukelti atmetimo reakciją - labai jau tiesmukiška konkretaus produkto reklama”, - sakė man medikai. Nagrinėdamas situaciją, atradau, kad mano klientų siūlomas dantų šepetukas - ne vienintelis rinkoje. Yra konkurentų, tačiau būtent šis - geriausias pagal kainos-kokybės santykį ir turi kitų stiprių pranašumų. Prezentaciją pakeitėme. Dabar jos esmė: mes padėsime mažiau išleisti dantų gydymui; yra tokių ir tokių dantų šepetukų, kurie teikia tokią ir tokią naudą, kainuoja tiek ir tiek. Kaip ekspertai rekomenduojame atkreipti dėmesį į būtent šio šepetuko privalumus.

Jei prezentacijos (pristatymo, naudojant “PowerPoint”) metu pasiūlome vienintelį sprendimo variantą, rizikuojame. Esame lengviau pažeidžiami. Kitą vertus, savo klausytojus tarsi pakviečiame apsispręsti: UŽ mūsų pasiūlymą ar PRIEŠ.

Žmogaus suvokimas yra paremtas santykiu: mes suvokiame dalykus, tik lygindami su kitais dalykais ir atrasdami skirtumus. Nėra savaime „geros kokybės”. Gerą kokybę atpažįstame tik lygindami su geresne arba blogesne (pvz., įdomiau negu…, skaniau negu…). Pati savaime neegzistuoja ir „didelė kaina” - vėl viską lemia kontekstas, kuriame kaina suvokiama. Šią „kontrastų techniką” galime išnaudoti pateikties metu:  kai pristatome ne 1, bet 2-3 sprendimo ar idėjos variantus, koreguojame vertinimo kriterijus klausytojų galvose. Užuot svarstę „patinka man ar nepatinka”, klientai vertins: „kuris variantas man labiau patinka”.

 

Patarimas: leiskite pasirinkti, o sprendimą įterpkite strategiškai

  • Palikite pateikties (prezentacijos) auditorijai pasirinkimo džiaugsmą.
  • Pristatydami 2-3 alternatyvas, klausytojų dėmesį sukoncentruosite ties variantų palyginimais ir atitrauksite nuo pavojingesnio pasirinkimo „pirkti ar nepirkti?”.
  • Jei siūlote 3 variantus, jų eilės tvarka galėtų būti tokia: pirmiausia labai maksimalistiškas/kokybiškas/brangiausias, po to vidutinis (neretai ir optimalus), pateikties pabaigoje - greičiausias/mažiau efektyvus/pigiausias. Daugybė žmonių paprastai renkasi ne brangiausią ir ne pigiausią sprendimą.
  • Krizės laikais galima pradėti nuo liesesnio „krizinio” varianto. Po to pristatomas mūsų manymu geriausias, tačiau brangesnis sprendimas. Prezentacijos pabaigoje - kaip sprendimas atrodytų idealiu atveju (prireiktų didžiausių kaštų). Ne tik akcentuokite, kad suprantate kliento situaciją krizės laikais, bet ir pabrėžkite, kiek pastangų įdėjote, ieškodami klientui taupiausio sprendimo.
  • Jei vienam iš pristatymo siūlomų variantų teikiate pirmenybę, palikite jį  pabaigai. Pristatydami geriausią variantą, prezentacijos metu akcentuokite vien jo privalumus, o kalbėdami apie kitus du variantus - atkreipkite dėmesį ir į privalumus, ir trūkumus.

 

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        Grace Winter / Pixelio nuotrauka

 

 

 

 

 

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ar sugebėsime prezentacijos (pateikties, pristatymo) metu prikaustyti publikos dėmesį? Čia daug priklauso nuo to, ar pavyks įtraukti klausytojus - kad jie būtų ne pasyvūs monologo stebėtojai (vienos krypties komunikacija), bet aktyvūs dalyviai (dviejų krypčių komunikacija). Štai keletas paprasčiausių galimybių publikos išjudinimui: 

 

  • Užduokime klausimų arba surenkime labai trumpą dalyvių apklausą (”Pakelkite ranką, kas dar nesate užsiregistravę interneto socialiniuose tinkluose, pvz., Facebook?”). Svarbu: klausimai turi būti kompaktiški - ne daugiau 2 sakinių.

 

  • Stebinkime staigmenomis ir nekartokime tų pačių arba panašių retorinių klausimų. Išimtis: jei specialiai esame sumanę prezentacijos pradžioje ir pabaigoje pateikti tą patį klausimą (pvz., per mokymus viešųjų ryšių specialistams kartais paklausiu: “Kas nebijote duoti interviu žurnalistams?” ir jei pasitaiko 1-2 nebijantys, prie to paties klausimo grįžtame ir pabaigoje - pasitikrinimui, kiek pasikeitė požiūriai).

 

  • Pasiteiraukime: gal bus klausimų iš publikos. Tik atsargiai - neretai pasitaiko “gudručių”, keistuolių arba plepių - jie gali nuklysti į pievas ir išbalansuoti visą jūsų prezentacijos dramaturgiją (reiks stabdyti diskusijas ir grįžti prie pagrindinės temos). Svarbu:net ir tokiais atvejais išlikti mandagiems ir neprarasti pusiausvyros.

 

  • Jei  patalpoje, kur rengiame prezentaciją, nėra mikrofono publikos klausimams, garsiai pakartokime mums užduodamus klausimus. Kitu atveju klausytojai susierzins, jei vienas klausinėja, kitas atsakinėja, o visi likusieji neišgirsta diskusijos turinio.

 

  • Pagalvokime iš anksto: kada ir kaip pasieksime, kad publika pajudėtų. Pvz., pakvieskime visus atsistoti ir prieiti prie gretimo stalo, kur parengtas koks nors demonstracinis daiktas ir ką nors toje vietoje paaiškinę ar parodę, leiskime prezentacijos klausytojams vėl grįžti į savo vietas.

 

  • Pasitelkime padėjėją iš publikos: kad minutėlei palaikytų mūsų paduotą demonstracinį daiktą, ką nors patikrintų ar kt. (tik užduotis turi būti akivaizdžiai lengva ir nesukelti žmonėms įtarimų, kad vieną iš jų pastatysime į keblią padėtį).

 

  • Niekada nepradėkime prezentacijos (pristatymo), kol publika šurmuliuoja. Verčiau padaryti reikšminę pauzę, kol dauguma pastebės, kad jau ketiname kalbėti. Veikia ir kiti du patikrinti būdai: iškeliame rankoje su tema susijusį daiktą ir palūkėjame, kol publika susidomės. Arba demonstracinėje lentoje tylomis pradedame piešti ką nors ne iškart iššifruojamo - žmonės iš smalsumo nutyla.

 

Beje, ne visada verta skatinti, kad pateikties (prezentacijos, pristatymo) metu publika fiziškai pajudėtų - daug kas priklauso nuo klausytojų skaičiaus. Kai prezentaciją rengiame trims ar penkiems žmonėms, įtraukime juos į “dienotvarkės formavimą” (pasiteiraukime nuomonės ir būkim pasiruošę pagal dalyvių pageidavimus sukeisti prezentacijos komponentų eiliškumą, pvz., “Siūlau pradėtii nuo mūsų atlikto tyrimo metodikos pristatymo, po to būtų tyrimo išvada ir pabaigoje - mūsų rekomendacija. Ar priimtina tokia eilės tvarka, ar norėtumėte taupydami laiką iškart pradėti nuo tyrimo išvadų?”). Kai klausytojų turime kelias dešimtis ar daugiau - geriau ne klausti nuomonės, bet paraginti pakelti rankas (atsakant į klausimą ar pan.). Žodžiu, “judinkime” didesnes auditorijas.

 

Apie sėkmingus ir nesėkmingus publikos įtraukimo pavyzdžius pateikčių (pristatytmų) metu - skaitykite, paspaudę čia:

Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1).

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Stephanie Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Geriausios prezentacijos - visada skirtingos. Blogiausios - panašios, nes kartoja tas pačias klaidas. Toliau pristatome būdingiausių klaidų penketuką (čia straipsnio tęsinys; pradžią skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5)

 

 

2-OJI KLAIDA

Sprendimas prezentuojamas ne ta kalba, kuri suprantama klientui 

Vienoje žinomoje lietuviškoje valstybinėje įmonėje vadovė gavo laišką iš giminingos institucijos Lenkijoje. Viskas tvarkoj, tik tas oficialus raštas parašytas… lenkų kalba. Ką gi, norint, įmanoma ir lenkišką turinį suprasti. Įmonės vadovė išsiuntė lenkams oficialų atsakymą. Lietuvių kalba…

Tai kraštutinis pavyzdys. Bet panašią atmetimo reakciją sukelia kas antra prezentacija (pateiktis, pristatymas). Nes ekspertai siūlomą sprendimą klausytojams dažnai pristato savo, o ne adresato kalba. Prezentatoriai remiasi savo vertybėmis, savo emocine savijauta, savo poreikiais ir savo norais. Bet ne klientų. „Apie mus”, „Mūsų komanda”, „Mūsų darbai”, „Ką mes siūlome” - rasime ne vienos prezentacijos skaidrėse… Ir kažkur pamirštamas klausimas: o kas iš to klientui?

Apsukrios firmos eina trumpiausiu keliu - bando klientui primesti, kad įmonės poreikis iš tikrųjų esąs kliento poreikis: „Mano artimas bankas” arba „Čia mano radijas”. Klientas juk patikės ir pats pakartos tuos pačius žodžius… Bet įsivaizduokime: vidurnaktį gatvėje nepažįstamas vyras prišoka prie moters su žodžiais „Aš tavo artimas vyras”. Ar moteris tikrai pagalvos: „Ak, taip, kaip aš galėjau nežinoti, juk čia mano artimas vyras”?.. Klientai XXI amžiuje juk nekvaili.

Atskira tema - kai pristatymo (prezentacijos) autorius naudoja klientams nesuprantamą profesinį žargoną (pvz., reklamos agentūrų prezentacijose: „kreatyvai”, „artai”, „kleimai”, „kopiraiteriai”, „reikės papušinti” ir kt.). Po vienos tokios prezentacijos paklausiau klausytojo (agentūros kliento) - kaip jautėsi. Atsakė, kad susierzino, nes daug ko nesuprato, bet buvo nepatogu klausti - apsikvailintų prieš pavaldinius. Ką jis darys toliau? Dvi galimybės: investuos laiko, kad išsiaiškintų nepažįstamą profesinį žargoną. Arba pakeis reklamos agentūrą - kad kitą kartą nebesijaustų kvailesnis. Kuri galimybė atrodo realesnė?..

  

Patarimas: prieš prezentuojant, pasižiūrėti kliento akimis 

Kai įmanoma, pasidomėkime dar prieš prezentaciją: kas rūpi mūsų auditorijai ir atskiriems žmonėms. Kokie jų charakteriai, mastymo stiliai, vertybės ir rūpimi klausimai? Ar teisingai įsivaizduojame jų problemas, baimes ir prioritetus?

Kai tam neskiriame laiko, atsitinka kaip tame anekdote, kur po sunkaus autoįvykio ligoninėje guli nukentėjusysis - visas sulaužytas, sugipsuotas, nejudamai subintuotas - tik surauktos akys pro tvarščius matosi. Burnoje - kramtomoji guma. Ir skausminga grimasa. Ateina konsultuoti gydytojas: „O, ligonis, matau, sveikstam - jau ir gumą pajėgiam kramtyti? Puiku, ruošiamės namo?” Jam atsako: „Baikit, daktare, nesupratot. Negi be visos šitos velniavos man dar karieso betrūksta…”

 Straipsnio tęsinį skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia dalis)

 

Apie kokybiškų prezentacijų (pateikčių) rengimą pagal paprasčiausią “Vakarienės” metodą skaitykite: “Prezentacija - kaip vakarienė“.

 

© Arturas Laskauskas Kontaktai

 

© Oliver Haja/ Pixelio nuotrauka

 

 

 

  • Kontaktai
  • Rodyk draugams

    Comments Komentavo 2 »


    „Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“ (amerikiečių rašytojas Markas Twainas).

    Taip atsitikti gali kiekvienam. Net profesionaliam kalbėtojui. Prezidentui, direktoriui ar dėstytojui. Sakant svarbią kalbą ar atsakingos prezentacijos (pateikties) metu – staiga ateina momentinis „užtemimas“: nerandate tikslaus žodžio, nesėkmingai formuluojate, pametate mintį, nebežinote, ką sakyti. Net ir trumpa pauzė kalbėtojui tokiu atveju atrodo kaip silpnumo požymis.

    Ar tikrai yra taip baisu, kaip gali atrodyti? Ne! Tyrimais nustatyta, kad netgi 5 sekundžių tylą auditorija priima kaip kalbėtojo susimąstymo pauzę. Be to, klausytojai juk nežino, ką ketinate daryti toliau, tad jei trumpam nutilsite, daugeliui atrodys, kad veikiate tikslingai.

    Pirmiausia pasistenkite nusiraminti. Jeigu greitosiomis nepavyko prisiminti, ką norėjote sakyti arba atrasti reikiamos vietos užrašuose, gali padėti 10 strategijų, kurias naudoja patyrę viešų kalbų sakytojai, konferencijų pranešėjai, seminarų vedėjai, dėstytojai, prezentacijų (pateikčių) autoriai…

    Prisipažinimas

    Saugiausia išeitis – atvirai prisipažinkite publikai, kad pamiršote, apie ką norėjote papasakoti. Nėra nieko žmogiškesnio negu nuoširdžiai pripažinti savo nesėkmes. Ir dažniausiai atsiranda bent vienas draugiškai nusiteikęs klausytojas, kuris padeda atrasti siūlo galą.

    Apibendrinimas

    Elegantiškas būdas išeiti sausam – trumpai pakartoti arba apibendrinti anksčiau pasakytus pagrindinius prezentacijos dalykus ar paskutinę potemę. Laimėsite laiko. Ir gali būti, kad per tą laiką surasite pamestą tęsinį. O jei ne – nuspręsite, apie ką kalbėti toliau.

    Klausimai auditorijai

    Kreipkitės kontroliniais arba mandagumo klausimais: „Beje, gal šioje vietoje kyla klausimų?“ Klausytojai pasijus vertinami rimtai – juk kalbėtoją domina jų poreikiai ir nuomonė! Trumpa pauzė bus labai natūrali, ir net jei per ją neprisiminsite minties, galėsite paprasčiausiai peršokti prie kitos temos.

    Retoriniai klausimai

    Jei rengdamiesi pateikčiai (prezentacijai) turite laiko, pamąstykite, kokie klausimai gali rūpėti publikai. Kai įmanoma, iš anksto pasiteiraukite kelių būsimų klausytojų: kas jiems būtų aktualiausia iš jūsų pranešimo temos. Turėkite tokius klausimus atsargai. Jei netikėtai užstrigsite, pasinaudokite jais ir iškelkite publikai aktualų retorinį klausimą. Ir atsakykite į jį.

    Diskusija

    Inicijuokite diskusiją tarp klausytojų – laimėsite ne tik laiko, bet ir padidinsite publikos aktyvumą. Kai nutaikysite tinkamą progą, apibendrinkite diskusiją ir nukreipkite pokalbį norima linkme.

    Akims paganyti

    Panaudokite vaizdines priemones: galbūt galite padalinti produkcijos pavyzdžių, lankstukų, diagramų ar kitko, kas patrauktų klausytojų dėmesį ir padidintų susidomėjimą, o jums paliktų laiko ramiai pasirengti kitiems žingsniams.

    Kortelės

    Kai kurie kalbėtojai (ir TV laidų vedėjai) svarbiausius teiginius arba pasisakymo schemą susirašo atviruko dydžio kortelėse. Turėdami tokį suflerį, nepamesite minties ir greitai susiorientuosite. Be to, rengiantis raštu, padidėja atminties pajėgumas.

    Autoritetai ir pavyzdžiai

    Dėl viso pikto turėkite tinkamą vaizdingą citatą, anekdotą arba pavyzdį iš praktikos – juos galima susirašyti atskiroje kortelėje ir turėti po ranka.

    Pauzė – intrigai sukurti

    Patyrę kalbėtojai savo kailiu yra išbandę įdomų dalyką. Kai kelis kartus specialiai darai reikšminių pauzių intrigai sukurti, klausytojai prie jų pripranta. Ir jei netikėtai pameti mintį, publikai atrodo, kad ir vėl bus kas nors netikėto – jokio neigiamo vertinimo. Tiesa, norint pauzes naudoti kaip galingą iškalbos priemonę, reikia turėti patirties. Ir drąsos.

    Netikėtas triukas

    Pranešėjai retai išnaudoja dar vieną krizės valdymo strategiją: kraštutiniu atveju galima paskelbti trumpą pertraukėlę (pasiūlant išgerti kavos, parūkyti, pakvėpuoti grynu oru ar pan.). Tokius pasiūlymus prezentacijų metu publika retai atmeta. Dar rečiau pastebi, ką tokiu pasiūlymu pridengėte…

    Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas

    © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

    Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

    © Henrik G. Vogel / pixelio nuotrauka

    Rodyk draugams

    Comments Komentavo 2 »