Posts Tagged “prezentacijos PowerPoint”

Po ilgos 7 metų pertraukos pasirodė nauja moksleiviams ir studentams skirta lietuviška knyga apie prezentacijas - ”Prezentacija tarsi šou”.

Pateiksime ištrauką iš knygos anotacijos.

Kadaise prezentacijos autoriui užtekdavo išmokti vieną kitą triuką su PowerPointo skaidrėmis, ir jis jau nustebindavo… Bet pasaulis keičiasi, prezentacijos - taip pat. Dabar prezentacijos kūrėjas turi kalbėti panašiai kaip pramoginių laidų vedėjas: trumpai, aiškiai ir įdomiai. Būtent tokio kalbėjimo receptai pristatomi šioje patarimų ir užduočių knygoje. Ji parašyta vyresnių klasių moksleiviams, tačiau pravers ir darbuotojams, jau turintiems prezentacijų patirties. Čia nėra sausų teorijų, viskas iškart parengta pritaikyti praktikoje. Rasite 50 patarimų, 100 pavyzdžių ir atsakymų į klausimus:

• kaip planuoti scenarijų nuo įžangos iki pabaigos;
• kaip panaudoti 15 būdų klausytojams sudominti;
• kaip išvengti didžiausių klaidų, dėl kurių žlunga daugybė prezentacijų;
• kaip kurti PowerPointo skaidres, kad jos būtų trigubai įdomesnės negu kitų pranešėjų.

.
Arturo Laskausko knyga “Prezentacija tarsi šou” - jau knygynuose (lengviausia rasti knygynuose “Pegasas”).

Taip pat jus gali sudominti dar viena knyga: “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres“.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pasitaiko, kad po prezentacijos (pateikties) publika lieka nepatenkinta, nes tikėjosi ne to, ką gavo. Viena iš galimų priežasčių - prezentacijos autorius neteisingai įvertino publikos informuotumą (ar nusiteikimą) ir pasiūlė netinkamo tipo prezentaciją. Kad tokių nesusipratimų išvengtumėte, pristatau tris prezentacijų rūšis: tai informacinės, argumentacinės ir instrukcinės prezentacijos.

.

1. Informacinės prezentacijos

Tokios prezentacijos rengiamos tuomet, kai autorius žino (arba mano), kad būsimieji klausytojai apie jo pranešamą dalyką beveik nieko nežino. Tarkim, pristatoma Lietuvoje visiškai nauja paslauga.

Kitas atvejis: kai prezentacijos autorius žino, kad jo klausytojai turi konkrečią problemą (pvz., daug išleidžia automobilių kurui) ir siūlo jų problemos sprendimo būdą, kuris klausytojams yra naujas ir nežinomas (pvz., “Jei norite sumažinti išlaidas automobilių kurui, siūlau į automobilius įmontuoti vandenilio generatorius ir sutaupyti 25-30 proc. benzino arba dyzelino.”).

Informacinė prezentacija turi atsakyti į klausimą KAS? (t. y. KAS yra tas publikai siūlomas problemos sprendimas). Tokios prezentacijos tikslas gali būti ir toks: sudominti siūlomu sprendimu ir gauti progą pasiūlymą pristatyti išsamiau.

Svarbu pasiekti, kad per šitokią prezentaciją klausytojai patikėtų, jog pranešėjas turi reikiamos kompetencijos ir yra vertas pasitikėjimo. Po informacinės prezentacijos klausytojai idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, šitas pasiūlymas yra gerai apgalvotas, patikimas, man tinkamas ir turi išskirtinumo”

.

2. Argumentacinės prezentacijos

Tai konkursinės prezentacijos. Arba tokios, kurios “parduoda” privalumus. Taikomos tais atvejais, kai publika jau daugiau ar mažiau yra informuota apie siūlomą sprendimą (pvz., jau minėtą vandenilio generatorių automobiliams), bet dar nėra linkusi tą pasiūlymą priimti. Kitaip tariant,  argumentacine prezentacija siekiama įtikinti (todėl ji dar vadinama ir įtikinimo prezentacija) ), argumentuoti, įrodyti, kad pasiūlymas yra naudingas ir turi privalumų.

Argumentacinė prezentacija atsako į numanomą klausytojų klausimą KODĖL? (t. y. KODĖL publika turėtų patikėti, kad mano siūlomas jų problemos sprendimo būdas yra geras, apgalvotas ir saugus). Pvz.,”Vandenilio generatorius siūlome todėl, kad jie turi mažiausiai tris privalumus: 1) padeda sutaupyti (jei kuro sąnaudos nesumažės bent 25 proc. - sugrąžinsime jums pinigus), 2) jie yra saugūs ir patikrinti (su vandeninio generatoriais nuo 2000 m. yra gaminami net gamykliniai 7-osios serijos BMW automobiliai, o JAV į savo automobilius vandenilio generatorius kasmet įsimontuoja 30 000 amerikiečių), 3) ekologiški (variklyje efektyviau sudeginamas kuras ir mažiau benzino ar dyzelino likučių išmetama į atmosferą).

Po argumentacinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, tarp kitų galimų sprendimų teisinga būtų rinktis šį”.

.

3. Instrukcinės prezentacijos

Rengiamos tuomet, kai publika jau yra girdėjusi, KAS siūloma ir KODĖL tuo pasiūlymu verta pasinaudoti, bet dar nežino, KAIP tuo pasiūlymu naudotis - kokius konkrečius žingsnius reikia atlikti. Tarkim, tame pačiame pavyzdyje su vandenilio generatoriumi instrukcinė prezentacija paaiškintų: kiek kainuoja tas generatorius, kokiu principu jis veikia, kur ir kas jį galį įmontuoti į tradicinį automobilį ir t. t.

Šitokia prezentacija atsako į klausimą KAIP? (KAIP veikia pasiūlymas arba ką daryti, kad juo pasinaudotum). Po instrukcinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, siūlomas sprendimas yra geras, patikimas ir palyginti nesunkiai įgyvendinamas. Aš tą darysiu”.

.

Trys viename

Informacinei prezentacijai gali pakakti ir 1 minutės. Kai prezentacijai gaunama 5 min. laiko - galima suspėti pranešti daugiau: ir KAS siūloma (informacinė prezentacijos dalis), ir KODĖL siūloma (argumentacinė dalis). Jei gauname 20 min., spėjame pateikti ir trečią - instrukcinę dalį (KAIP įsidiegti, kaip veiks, kur atliekamas garantinis aptarnavimas ir t. t.).

Žodžiu, gali būti taip, kad konkreti prezentacija yra tik informacinė arba tik argumentacinė ar instrukcinė. Bet gali būti ir taip, kad vienoje išsamioje prezentacijoje bus visos trys dalys: informuojanti, argumentuojanti ir instruktuojanti (tai būtų vadinamoji koncepcijos pristatymo prezentacija).

.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Nuotrauka: JenaFoto24.de / pixelio.de

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ką daro dauguma žmonių, kai pradeda rengtis naujai prezentacijai? Pradžioje susikuria pirmąją “PowerPoint” skaidrę (dažniausiai - su prezentacijos pavadinimu). Po to “kepa” antrą, trečią, ketvirtą saidrę su informacijomis, argumentais ir t. t. Tada kai ką priduria, kai ką išmeta, o pabaigoje prideda apibendrinimą. Na, gal dar antrojoje skaidrėje prideda prezentacijos turinį.

O ką, jei bent kartą apvertus viską aukštyn kojomis ir pradėjus nuo… prezentacijos pabaigos? Gal pirmiausia pasvarstykite:

  • Kokio rezultato norėtumėte pasiekti savo prezentacija? Ką jūsų klausytojai turėtų galvoti po prezentacijos? Arba ką pirkti, kaip elgtis, kokiam požiūriui arba idėjoms pritarti?
  • Pradėkite ne nuo pirmos skaidrės, bet nuo apibendrinimo! Įsivaizduokite, kad jau pristatėte paskutinį savo prezentacijos turinio punktą ir belieka pasakyti: “Apibendrindamas pasakysiu…” Ką svarbiausio pasakytumėte tokiu atveju?
  • Kaip galėtų skambėti Jūsų paskutinis prezentacijos sakinys? Gera prezentacija baigiasi ne beverčiu laiko švaistymu (”Dėkoju, kad išklausėte”…), bet raginimu veikti: kreipimusi, patarimu, linkėjimu ar kt. Pagalvokite - kas tai galėtų būti jūsų atveju?
  • Kai jau turėsite paskutinį savo prezentacijos sakinį, tik tuomet pradėkite konstruoti visą prezentaciją ir svarstyti: kokių faktų, statistikos ir kitos informacijos reiktų pasirankioti, kad būtų galima privesti iki to apibendrinimo, kurį ką tik susigalvojote…

Visa tai gali atrodyti keista. Tačiau daugybė profesionalų iš tiesų prezentacijos kūrimą pradeda nuo svarstymų: koks bus mano paskutinis sakinys? Kas yra ta pagrindinė mintis, kurią norėčiau pranešti šioje savo prezentacijoje?

Šitaip jie išvengia vienos iš didžiųjų klaidų, kurios būdingos nesėkmingoms prezentacioms: kad klausytojai lieka nesupatę, ką jiems norėjo pasakyti prezentacijos autorius.

Taip pat Jus gali sudominti: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

JMG / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kartais atsitinka taip, kad iki jūsų kalbėjęs žmogus užtruko ilgiau, negu jam buvo skirta. Arba pats svarbiausias jūsų prezentacijos klausytojas negalės klausytis iki pabaigos. Kitaip tariant, sužinote nemalonią naujieną: vietoj planuoto pusvalanžio ar valandos savo prezentacijai jūs turite tik 10 minučių…

Kaip tokioje streso situacijoje elgiasi daugelis pranešėjų? Dažniausiai – bando pagreitinti kalbos tempą ir sparčiau ekrane kaitalioti skaidres - t. y. visą prezentacijos informaciją klausytojams sukimšti per trigubai ar keturgubai trumpesnį laiką. Tačiau tai susiję su dviem blogybėmis. Pirma, kai žmogus kalba skubėdamas, publikai jis atrodo įsitempęs ir nepasitikintis savimi - tai neprideda taškų specialisto įvaizdžiui. Antra, klausytojų smegenys nėra linkę sunkiai dirbti ir kapstytis informacijos lavinoje - jos greit pavargsta ir atsiriboja nuo prezentacijos. Aš pats esu matęs prezentaciją, kurios autorius ekrane pašėlusiu greičiu prasuko 260 “PowerPoint” skaidrių ir manė, kad šitaip “pasivijo” laiką. Man kaip klausytojui įspūdis buvo toks, tarsi knygyne sumokėčiau visą knygos kainą, bet man leistų tik skubotai perversti pirmus puslapius su turiniu… Žodžiu, pagreitintas visos prezentacijos “prasukimas” - ne išeitis. Geresnis variantas - neprarasti humoro ir suktis iš padėties išmintingiau.

Ką tokiu atveju daro prezentacijų profesionalai?

Įmanomos trys išeitys.

Pirma: iš anksto pasiplanuoti dar rengiantis prezentacijai - pagalvoti, ką darytumėte, jei nuvykęs į vietą, prezentacijai gautumėt mažiau laiko, negu buvo sutarta. Kas būtų tie svarbiausi dalykai, kuriuos būtinai reiktų paminėti? Tarkim, turite parengę 20 skaidrių - kurias 4 iš jų būtinai parodytumėte?

Antra: ne lėkti kaip patrakus per visas turimas skaidres, bet peršokti ir praleisti tas vietas, kurios nėra pačios būtiniausios prezentacijoje. Išduosiu profesionalų paslaptį: jūsų klausytojai juk nežino, ką esate suplanavę jiems parodyti ir pasakyti - jie ir nepastebės, jeigu šį bei tą praleisite. Tiesiog kompiuterio klaviatūroje surinkite reikiamą “PowerPoint” skaidrės eilės numerį ir klaviatūroje paspauskite “Enter” - iškart atsidursite reikiamoje skaidrėje (tiesa, verta iš anksto žinoti, kuriuos numerius turi svarbiausios jūsų skaidrės).

Trečia (rizikingesnė): visiškai kraštutiniu atveju galima atšaukti prezentaciją ir tartis dėl kito karto - kai publika galės jūsų prezentacijos išklausymui skirti tiek laiko, kiek buvo suderinta iš anksto.

Taip pat skaitykite: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

Gerd Altmann /Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis - reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų - kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon” - brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Lt (gal net veikiantį).

Arba nebrangu. Nes „Sky Moon Tourbillon” - tik antras pagal kainą rankinis laikrodis pasaulyje. Jei tikėsime JAV žurnalu „Forbes”, brangiausias yra šveicariškas laikrodis „Super Ice Cube” su 1 897 briliantais. Už 848 045 EUR.

Kada skaičius tikrai didelis?

Kai palyginamas su mažesniu. Dideli skaičiai prezentacijoje (pateiktyje, PowerPoint pristatyme) psichologiškai „sumažėja”, kai atsiduria šalia didesnių. Arba „padidėja” greta mažesnių. Nesileisdami į svarstymus, kiek tai padoru, pateiksime pavyzdžių: kaip sugretinimą panaudoja prezentacijų profesionalai.

Tarkim, kasmet į pasaulio jūras iš laivų išverčiama 6 mln. t šiukšlių. Tai faktas, įspūdingas ne kiekvienam. Sustiprinkime efektą, pridurdami: tai yra tiek pat, kiek visos Lietuvos virtuvių atliekos, dabartiniais tempais išmestos per 20 metų.

Neseniai į radijo laidą paskambinusi klausytoja irgi panaudojo sugretinimą: „Kaip galima valstybinės įstaigos vadovui mokėti 50 000 Lt algą per mėnesį, jei visa provincijos mokykla gauna tik 43 000 Lt Lt per metus?”

Multiplikacija

Vienas iš būdų skaičiams psichologiškai padidinti - multiplikacija. Pvz.,: „Jei bent 15 min. per dieną nenorėdami tenkinate kitų prašymus, per metus susikaupia 91 val., per 10 metų - 114 darbo dienų. Tai pusmetis neapmokamo darbo”. Čia vardan įspūdžio skaičius buvo padaugintas iš dienų kiekio per metus.

Arba priešingai - pavyzdys apie sumažinimą. Automobilių pardavėjai metinę lizingo įmoką padalindavo iš 365 ir reklamoje skelbdavo: „Tik 30 Lt per dieną!” Žinoma, visi pasiskaičiuos, kas už to slypi. Bet dėmesys - pritrauktas, išlaikyti publikos per prezentaciją (PowerPoint pristatymą, pateiktį) - vienas svarbiausių dalykų.

Litais - seksualiau

Dirbdamas reklamos agentūroje, stebėjau „Focus” diskusijų grupę. Jauni vilniečiai ten diskutavo apie nuolaidas drabužių parduotuvėse. Jei mažiau negu 20 proc. - jiems visai ne nuolaida. Tas faktas pravertė vėliau. Kai viena prekybos įmonė planavo platinti kuponus su 10 proc. nuolaida vyriškiems kostiumams, patarėme to nedaryti. Kostiumas kainuoja apie 1000 Lt? Gerai, tuomet ant kupono užrašykim: 100 Lt dovana kostiumo pirkėjui! Nauda pinigais - „arčiau kūno”.

Ir 1 proc. gali kandžiotis

Kai skaičiai dideli - ne taip ir sunku. O jei darbuotojus reikia įtikinti, kad broko kiekį privalom sumažinti 1 procentu? Tuoj kas nors burbtels: kam rūpi tas procentėlis… Paklauskime taip manančio: „Buityje jums turbūt nepatiktų ir 1 proc. broko? Sakysim, kalbant apie aprūpinimą elektros energija - 1 proc. broko reikštų, kad be elektros gyventumėte po 14 min. kasdien.”

Kiti būdai skaičiams pabrėžti

  • Nepatrauklaus fakto sumenkinimas greta dar blogesnio („siaubo skaičiaus”).
  • Neįspūdingo skaičiaus perskaičiavimas į kitus dydžius - labiau jaudinančius vaizduotę.
  • Akcentavimas intonacijomis: vien pauze ir loginiu kirčiu įspūdį galima padidinti iki 80 proc.
  • Nebūtinų duomenų atsisakymas: pateiktyje (prezentacijoje, pristatyme) pateikime tik tai, kas tikrai įspūdinga.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

(straipsnis buvo publikuotas dienraštyje “Verslo žinios” 2010-01-28)

© Berwis / Pixelio nuotrauka

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Koks „PowerPoint” skaidrių kiekis yra geriausias sėkmingai prezentacijai? Beveik visais atvejis - kuo mažesnis. Kad sutaupytumėte prezentacijos klausytojų laiko (ir nervų), pasinaudokite taisykle „10-20-30″.

JAV profesionaliam investuotojui Guy‘ui Kawasakiui teko išklausyti šimtus verslininkų, per pristatymus giriančių savo įmones. Dauguma jo matytų prezentacijų (pateikčių) buvo visiškas šlamštas: ekrane rodoma po 60 skaidrių apie „netrukus gaunamą patentą”, „pranašumą, jei į rinką įeini pirmas” arba „bent vieną procentą kinų pirkėjų, kurių pakaktų mūsų naujo produkto atsiperkamumui…”

Ir tuomet G. Kawasakis išrado genialią taisyklę „10/20/30″. Viskas labai paprasta: prezentaciją turi sudaryti ne daugiau negu 10 „PowerPoint” skaidrių, bendra trukmė ne ilgesnė kaip 20 min., o šrifto dydis kiekvienoje skaidrėje - ne mažesnis negu 30 punktų (beje, jei nepakeitėte savo kompiuterio nustatymų, įsijungus „MS PowerPoint” programą, pradinis rašomų raidžių dydis automatiškai bus 32, o antraštėse - 44).

Kodėl būtent taip

G. Kawasakio manymu, 10 - optimalus  skaidrių kiekis, nes per vieną verslo susitikimą normalus žmogus nepajėgs įsisavinti daugiau negu 10 jam pristatomų koncepcijų, o verslininkai ir yra palyginti normalūs žmonės. Jis sako, kad jei žmogui per PowerPoint pristatymą nepakanka 10 skaidrių tam, kad paaiškintų apie savo naują įmonę, yra didelė tikimybė, kad jis tos įmonės iš viso neturi.

Taigi, dešimties skaidrių komentavimui prezentacijos metu - 20 min. O kodėl tik 20, jei standartinis verslo susitikimas trunka 60 min.? Atsakymas: kad turėtumėte atsarginių 40 min. savo nešiojamam kompiuteriui sujungti su projektoriumi ir jie netgi ir veiktų! Bet čia juokais… Jei rimčiau - visuomet atsiras žmonių, kurie į jūsų prezentaciją ateis pavėlavę arba turės anksčiau išeiti. Todėl saugiausia pristatymus (PowerPoint pateiktis, prezentacijas) pabaigti per 20 min. ir turėti dar 40 min. - diskusijoms ir atsakymams į publikos klausimus.

Daugumoje G. Kawasakio matytų „PowerPoint” skaidrių buvo prirašytos 10-ojo dydžio šriftu: prezentacijos autorius prisirašo kuo daugiau teksto ir balsu skaito iš ekrano. Tačiau vos tik pastebėjusi, kad pranešėjas viską skaito paraidžiui, publika akimis tekstą perbėgs greičiau. Štai ir nebesutampa publikos ir pranešėjo tempai. Nepasitenkinimas (atvirai arba mintyse) - garantuotas.

Iš kur tiek daug teksto skaidrėse

Dėl dvejopų priežasčių:

  • kai pranešėjas ne itin gerai išmano savo medžiagą ir užrašų reikia “dėl drąsos”;
  • kai klaidingai manoma: kuo daugiau teksto - tuo solidesnis įspūdis publikai. Visgi klausytojai dažniausiai nebūna kvaili… Juk jeigu kepsnys ne pats geriausias - nepadės net ir gausiai barstoma druska…

Skaidrėse rašykite ne mažesniu negu 30-ojo dydžio šriftu - jūsų „PowerPoint” prezentacija tik pagerės, nes norom nenorom turėsite atsirinkti svarbiausius dalykus. Kitkas tiesiog netilps skaidrėje.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Ernst Rose / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Taip atsitikti gali kiekvienam. Prezentacija - jau rytoj. Susirinkime, konferencijoje ar susitikime su verslo partneriais. Ruoštis iki šiol nebuvo laiko, todėl paskutinę minutę turim sugalvoti, kaip čia pristačius idėją, siūlomą sprendimą ar situaciją rinkoje… Tokiu atveju praverčia žaibiškų prezentacijų metodai. Vienas jų - „Šešių K metodas”.

  

Šis metodas už mus neparengs prezentacijos turinio - teks patiems pešti „iš lubų”. Tačiau turėsime aiškią struktūrą, o geras susisteminimas klausytojams visuomet sudaro įspūdį, kad kalbėtojas - kompetentingas.

Tiesa, būtent šis žaibiškas prezentacijų rengimo metodas turi trūkumą: jį nėra lengvą įsiminti taip, kad galėtume spontaniškai pakartoti „net pažadinus vidury nakties”. Išeitis - atsispausdinti ir turėti po ranka. Bet kuriuo atveju, jis naudingas kaip vienas iš įrankių - vardan įvairovės.

Taigi, iš eilės. Du raide „K” prasidedantys klausimai - įžangai, trys „K” - prezentacijos esmei, ir viena „K” - pabaigai.

 

Dvi „K”

  • Kas mes. Trumpai prisistatykime (jei mūsų pavardę ir pareigas klausytojai jau ir taip žino - praneškime, kuo mes susiję su tema, projektu ar aptariama sritimi).
  • Kur mes. Supažindiname su situacija, problema ar tema (kuo trumpesnė santrauka - įvadas koncentruotai).

  

Trys „K”

  • Kryptys. Ką dar reikia atlikti, kad projektas pavyktų (arba problema būtų išspręsta, sumanymas realizuotas, ką patartume susijusiems su šiuo reikalu ir pan.
  • Kliūtys, kurias reiks įveikti rezultatui pasiekti: ką dar reikia nuveikti ar kokius klausimus išspręsti, kas mus neramina arba kam nepritariam, ką darytume kitaip.
  • Kokie laimėjimai: kas jau pavyko, kiek nuveikta, ką iš dalyvių verta pagirti.

 

Viena „K”

  • Kokia išvada: ką dabar svarbiausia daryti arba kokia mums nauda (patirtis) iš šio atvejo, kaip galima apibendrinti diskusiją arba ką šiuo susitikimu vieningai sutarėme, koks teisingiausias receptas ir t. t.

 

Apie kitą žaibišką prezentacijos parengimo metodą skaitykite:

Prezentacija - kaip vakarienė

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © R.B. / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

 

 

Kai norisi greitai užkąsti, tinka ir pieniškos dešrelės. Kai vaišini svarbius svečius - paskiri daugiau laiko kepsniui arba ieškai restorano profesionalų. Lygiai taip pat ir su prezentacijomis (arba naujas terminas pateiktis): jeigu ryt bus tik dar vieno eilinio projekto pristatymas, per valandą pasiruošiame “PowerPointo” pateikties skaidrių rinkinį. Kai rengiame atsakingą idėjų pristatymą - skiriame pasiruošimui kelias dienas arba ieškome prezentacijų konsultanto (Kontaktai), kuris pasiūlytų profesionalios pagalbos.

Garantuotos kokybės prezentacijoms nepakanka vien kosmetiškai patobulinti “PowerPointo” skaidres - patys paprasčiausi triukai neveikia. Naudojami galingesni įrankiai.

Tačiau tais atvejais, kai norite greitai ir lengvai optimizuoti jau paruoštą “PowerPointo” prezentaciją (PowerPoint pateiktį ar pristatymą Power Point), pravers šie patarimai:

  • Kuo mažiau informacijos, tuo greičiau ji suvokiama. Skaidrėje - ne daugiau 4 teksto eilučių ir 4 žodžių eilutėje (taisyklė „4 x 4″).
  • Vienoje skaidrėje - tik viena mintis. Kitaip auditorija pradeda atsirinkinėti vertingiausius teiginius, nebeišlaiko dėmesio ir greičiau pavargsta.
  • Antraštinės frazės skaidrėse tinka labiau negu ištisi sakiniai. Nereikia sienlaikraščio - jis susiurbtų visą dėmesį. Svarbiausias - kalbėtojas, bet ne vaizdas ekrane.
  • Tyrimais išaiškinta, kad rašybos klaidas auditorija vertina kaip kompetencijos stoką, o ne neatidumo požymį. Jeigu nemėgstate medžioti korektūros klaidų, turėkite parengę šmaikštų atsakymą tiems, kas aptiks klaidas ekrane.
  • Venkite sunkių tarptautinių žodžių ir siauros specializacijos profesinių terminų (nustatyta, kad po nesuprantamo termino klausytojai 20-40 sek. nebegirdi ir tyliai piktinasi, o vėliau susidomėjimas nebepakyla iki buvusio lygio).
  • Auditorijai reikia laiko įsižiūrėti į skaidres - nekeiskite jų dažniau negu kas 20 sek. Vien nesudėtingam paveikslėliui suvokti reikia 7 sek. Pakeitėte skaidrę - poros sekundžių pauzė, ir tik po to kalbėkite toliau.
  • Per prezentaciją stovėkite dešiniau ekrano (žiūrint iš auditorijos pusės). Europiečių smegenys veikia taip, kad žiūrovui patogiausia akimis judėti iš kairės į dešinę - pirma žvilgsnis į ekraną, tada į jus (svarbiausias per prezentaciją - ne ekranas, bet pranešėjas). Jeigu būsite toliau nuo ekrano, auditorijai savo dėmesį teks dalinti - pusę jums, pusę - ekranui.
  • Prezentacijos skaidrės turi būti įžiūrimos net toliausiai sėdintiems. Jei ekrano ir patalpos dydžio nežinote iš anksto, saugiausia prezentacijos (pateikties) skaidrių antraštėms parinkti 44-ojo, tekstui - 32-ojo dydžio šriftą.
  • Visiškai avariniam atvejui turėkite atspausdintų skaidrių rinkinį popieriuje - turėdami “špargalkę”, jausitės saugiau (pasitaiko, kad perdega projektorius lempos, dingsta elektra ir pan.).

Apie pasaulinių autoritetų požiūrius į „PowerPointo” prezentacijos (PowerPoint pateikties arba PowerPoint pristatymo) reanimavimo galimybes skaitykite straipsnyje PowerPoint” skaidrės: 3 požiūriai“.

 

    Prezentacijų konsultantas (pateikčių konsultantasArturas Laskauskas     

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

       Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Freni / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

 

 (Čia straipsnio tęsinys, pirmas 4 dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida - esminė)

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

 

 

 5-OJI KLAIDA:

Prezentuojamas vienintelis sprendimo variantas

Viena prestižinė odontologijos klinika kreipėsi į mane kaip prezentacijų konsultantą, kad įvertinčiau jų „PowerPoint” prezentaciją. Tos prezentacijos (pateikties) pagrindinė mintis buvo tokia: jeigu dantis valysite mūsų pardavinėjamais pažangiausiais dantų šepetukais „Tokiais ir tokiais”, bėdų su dantimis turėsite dvigubai rečiau ir gydymui išleisite mažiau. „Mes patys kažkaip jaučiame, kad šitoks pristatymas gali sukelti atmetimo reakciją - labai jau tiesmukiška konkretaus produkto reklama”, - sakė man medikai. Nagrinėdamas situaciją, atradau, kad mano klientų siūlomas dantų šepetukas - ne vienintelis rinkoje. Yra konkurentų, tačiau būtent šis - geriausias pagal kainos-kokybės santykį ir turi kitų stiprių pranašumų. Prezentaciją pakeitėme. Dabar jos esmė: mes padėsime mažiau išleisti dantų gydymui; yra tokių ir tokių dantų šepetukų, kurie teikia tokią ir tokią naudą, kainuoja tiek ir tiek. Kaip ekspertai rekomenduojame atkreipti dėmesį į būtent šio šepetuko privalumus.

Jei prezentacijos (pristatymo, naudojant “PowerPoint”) metu pasiūlome vienintelį sprendimo variantą, rizikuojame. Esame lengviau pažeidžiami. Kitą vertus, savo klausytojus tarsi pakviečiame apsispręsti: UŽ mūsų pasiūlymą ar PRIEŠ.

Žmogaus suvokimas yra paremtas santykiu: mes suvokiame dalykus, tik lygindami su kitais dalykais ir atrasdami skirtumus. Nėra savaime „geros kokybės”. Gerą kokybę atpažįstame tik lygindami su geresne arba blogesne (pvz., įdomiau negu…, skaniau negu…). Pati savaime neegzistuoja ir „didelė kaina” - vėl viską lemia kontekstas, kuriame kaina suvokiama. Šią „kontrastų techniką” galime išnaudoti pateikties metu:  kai pristatome ne 1, bet 2-3 sprendimo ar idėjos variantus, koreguojame vertinimo kriterijus klausytojų galvose. Užuot svarstę „patinka man ar nepatinka”, klientai vertins: „kuris variantas man labiau patinka”.

 

Patarimas: leiskite pasirinkti, o sprendimą įterpkite strategiškai

  • Palikite pateikties (prezentacijos) auditorijai pasirinkimo džiaugsmą.
  • Pristatydami 2-3 alternatyvas, klausytojų dėmesį sukoncentruosite ties variantų palyginimais ir atitrauksite nuo pavojingesnio pasirinkimo „pirkti ar nepirkti?”.
  • Jei siūlote 3 variantus, jų eilės tvarka galėtų būti tokia: pirmiausia labai maksimalistiškas/kokybiškas/brangiausias, po to vidutinis (neretai ir optimalus), pateikties pabaigoje - greičiausias/mažiau efektyvus/pigiausias. Daugybė žmonių paprastai renkasi ne brangiausią ir ne pigiausią sprendimą.
  • Krizės laikais galima pradėti nuo liesesnio „krizinio” varianto. Po to pristatomas mūsų manymu geriausias, tačiau brangesnis sprendimas. Prezentacijos pabaigoje - kaip sprendimas atrodytų idealiu atveju (prireiktų didžiausių kaštų). Ne tik akcentuokite, kad suprantate kliento situaciją krizės laikais, bet ir pabrėžkite, kiek pastangų įdėjote, ieškodami klientui taupiausio sprendimo.
  • Jei vienam iš pristatymo siūlomų variantų teikiate pirmenybę, palikite jį  pabaigai. Pristatydami geriausią variantą, prezentacijos metu akcentuokite vien jo privalumus, o kalbėdami apie kitus du variantus - atkreipkite dėmesį ir į privalumus, ir trūkumus.

 

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        Grace Winter / Pixelio nuotrauka

 

 

 

 

 

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

(Čia straipsnio tęsinys, pirmas tris dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida - esminė)

 

4-oji klaida:

Sprendimas prezentuojamas pernelyg „sąžiningai”

 

Viename kopijavimo aparatų prekybos salone šnekučiuojuosi su verslo partneriais: gen. direktoriumi ir komercijos direktoriumi. Salone pasirodo vienišas klientas. Kažkodėl nėra pardavėjo, todėl pirmasis įmonės asmuo antakio judesiu parodo komercijos direktoriui - nueik pas jį, pakonsultuok. Tas nueina. Po poros sekundžių grįžta. „Tai ko tu jį paleidai taip greitai?” - susierzinęs klausia vadovas. „O ką jam galėjau pasiūlyti? Šią savaitę gi salone nieko gero neturim…” Liguisto sąžiningumo priepuolis ar neprofesionalumas?

Daugumai dalykiškų žmonių (pvz., technikų, inžinierių, gamybininkų ar kitų specialistų) panašiose situacijose sunku: jie visiškai nenori nei „daryti šou”, nei „išpūsti” savo produktų, idėjų, pasiūlymų. Tokiems konkretiems žmonėms ir per prezentacijas (PowerPoint pristatymus) atrodo, kad jei pasiūlymas geras - jis kalbės pats už save. Jiems norisi būti sąžiningais - prezentacijos (pateikties) klausytojams privalu pranešti ir apie pristatomo dalyko trūkumus, problemas. Arba visas detales net iki „penktojo skaičiaus po kablelio”, kuris rūpi tik siauriausiam specialistų ratui.

„Na, šitas tris skaidres rodysiu labai trumpai, jos nelabai man patinka, o ir nesvarbios”, - kartą pasakė bičiulis, rodydamas savo „PowerPointo” prezentaciją. Klausimas: kodėl jų dar neišmetei, jei ir pats nepatenkintas?

Auditorija susirenka ne tam, kad išgirstų, kas pranešėjui nesiseka ar kelia abejonių. Verslas nemėgsta klausytis apie problemas - pakanka savų. Žmonės laukia kitko - pasiūlymų ir sprendimų. Nušlifuotų, atrinktų, apgalvotų. Ir patraukliai supakuotų!

 

Patarimas: mažiau nebūtinų dalykų, daugiau emocijų

Žmogaus smegenys nemėgsta smulkmenų sąvartyno. Nemėgsta abstrakčių teiginių. Mėgsta įdomius pasakojimus.

Kadaise dirbau kūrybinėje reklamos agentūroje, kurios vadovas per prezentacijas (beje, dabar jos jau vadinamos pateiktimis) pasakodavo: „Vieną dieną mūsų vairuotojas pamatė niekaip nebaigiamą reklaminio plakato eskizą, kur trūko tik šmaikščios antraštės. Eskize šalia viskio butelio škotų muzikantas pūtė dūdmaišį. Vairuotojas ir pasakė: „O! Škotas „įkalė” viskio ir pučia į dūzgiantį alkotesterį?” Idėją pardavėme viskio gamintojui ir laimėjome prizą reklamos festivalyje…” Šitaip efektyviau negu sausai pasakyti: „Mūsų reklamos agentūroje visi žmonės labai kūrybiški“. Ar ne?

Per prezentaciją papasakokite apie netikėtus atradimus, komiškas situacijas ar paradoksus - tik visuomet taip, kad įmonę ir save patį pavaizduotumėte palankioje šviesoje. Labai gerai, jei tuo pačiu pasiseks pabrėžti:

  • kiek patirties ir žinių sudėta rengiant pasiūlymą;
  • kiek daug investuota į sprendimo paieškas;
  • kokie stipriausi ekspertai buvo įtraukti;
  • ką siūlote tik jūs ir niekas kitas;
  • ką atlikote, tikrindami pasiūlymo tinkamumą.

Beje, dėl paskutinio punkto. Vienam vokiškos elektronikos tiekėjui padėjau rengtis svarbiam susitikimui. Po konsultacijų atėjo lemiama prezentacijos diena. Mano klientas savo potencialiam užsakovui nebesakė sausai ir abstrakčiai: „Mūsų elektroninis prietaisas yra apsaugotas nuo vagystės”. Ne. Vietoj to prezentacijos pabaigoje suvyniojo demonstracinį gaminio pavyzdį į aliuminio folijos ritinį, tada dar užmetė striukę ir parodė, kas nutinka, kai gudraujantis vagišius bando “apgauti” elektroninius vartus. Pasigirdo aliarmo signalas. Galvos linksėjimas - potencialus užsakovas patenkintas. Jam visai nebūtina žinoti, kad ši demonstracija vakar buvo repetuota ištisas valandas. Ir kad besibandant sudegė akumuliatorius, o pakaitalo naktį ieškota 100 km spinduliu, kol technines bėdas pavyko išspręsti tik paryčiui…

 

 Taip pat skaitykite:

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

 

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »