GARANTUOTOS KOKYBĖS PREZENTACIJA

(Čia straipsnio tęsinys, pirmas tris dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida - esminė)

 

4-oji klaida:

Sprendimas prezentuojamas pernelyg „sąžiningai”

 

Viename kopijavimo aparatų prekybos salone šnekučiuojuosi su verslo partneriais: gen. direktoriumi ir komercijos direktoriumi. Salone pasirodo vienišas klientas. Kažkodėl nėra pardavėjo, todėl pirmasis įmonės asmuo antakio judesiu parodo komercijos direktoriui - nueik pas jį, pakonsultuok. Tas nueina. Po poros sekundžių grįžta. „Tai ko tu jį paleidai taip greitai?” - susierzinęs klausia vadovas. „O ką jam galėjau pasiūlyti? Šią savaitę gi salone nieko gero neturim…” Liguisto sąžiningumo priepuolis ar neprofesionalumas?

Daugumai dalykiškų žmonių (pvz., technikų, inžinierių, gamybininkų ar kitų specialistų) panašiose situacijose sunku: jie visiškai nenori nei „daryti šou”, nei „išpūsti” savo produktų, idėjų, pasiūlymų. Tokiems konkretiems žmonėms ir per prezentacijas (PowerPoint pristatymus) atrodo, kad jei pasiūlymas geras - jis kalbės pats už save. Jiems norisi būti sąžiningais - prezentacijos (pateikties) klausytojams privalu pranešti ir apie pristatomo dalyko trūkumus, problemas. Arba visas detales net iki „penktojo skaičiaus po kablelio”, kuris rūpi tik siauriausiam specialistų ratui.

„Na, šitas tris skaidres rodysiu labai trumpai, jos nelabai man patinka, o ir nesvarbios”, - kartą pasakė bičiulis, rodydamas savo „PowerPointo” prezentaciją. Klausimas: kodėl jų dar neišmetei, jei ir pats nepatenkintas?

Auditorija susirenka ne tam, kad išgirstų, kas pranešėjui nesiseka ar kelia abejonių. Verslas nemėgsta klausytis apie problemas - pakanka savų. Žmonės laukia kitko - pasiūlymų ir sprendimų. Nušlifuotų, atrinktų, apgalvotų. Ir patraukliai supakuotų!

 

Patarimas: mažiau nebūtinų dalykų, daugiau emocijų

Žmogaus smegenys nemėgsta smulkmenų sąvartyno. Nemėgsta abstrakčių teiginių. Mėgsta įdomius pasakojimus.

Kadaise dirbau kūrybinėje reklamos agentūroje, kurios vadovas per prezentacijas (beje, dabar jos jau vadinamos pateiktimis) pasakodavo: „Vieną dieną mūsų vairuotojas pamatė niekaip nebaigiamą reklaminio plakato eskizą, kur trūko tik šmaikščios antraštės. Eskize šalia viskio butelio škotų muzikantas pūtė dūdmaišį. Vairuotojas ir pasakė: „O! Škotas „įkalė” viskio ir pučia į dūzgiantį alkotesterį?” Idėją pardavėme viskio gamintojui ir laimėjome prizą reklamos festivalyje…” Šitaip efektyviau negu sausai pasakyti: „Mūsų reklamos agentūroje visi žmonės labai kūrybiški“. Ar ne?

Per prezentaciją papasakokite apie netikėtus atradimus, komiškas situacijas ar paradoksus - tik visuomet taip, kad įmonę ir save patį pavaizduotumėte palankioje šviesoje. Labai gerai, jei tuo pačiu pasiseks pabrėžti:

• kiek patirties ir žinių sudėta rengiant pasiūlymą;
• kiek daug investuota į sprendimo paieškas;
• kokie stipriausi ekspertai buvo įtraukti;
• ką siūlote tik jūs ir niekas kitas;
• ką atlikote, tikrindami pasiūlymo tinkamumą.

Beje, dėl paskutinio punkto. Vienam vokiškos elektronikos tiekėjui padėjau rengtis svarbiam susitikimui. Po konsultacijų atėjo lemiama prezentacijos diena. Mano klientas savo potencialiam užsakovui nebesakė sausai ir abstrakčiai: „Mūsų elektroninis prietaisas yra apsaugotas nuo vagystės”. Ne. Vietoj to prezentacijos pabaigoje suvyniojo demonstracinį gaminio pavyzdį į aliuminio folijos ritinį, tada dar užmetė striukę ir parodė, kas nutinka, kai gudraujantis vagišius bando “apgauti” elektroninius vartus. Pasigirdo aliarmo signalas. Galvos linksėjimas - potencialus užsakovas patenkintas. Jam visai nebūtina žinoti, kad ši demonstracija vakar buvo repetuota ištisas valandas. Ir kad besibandant sudegė akumuliatorius, o pakaitalo naktį ieškota 100 km spinduliu, kol technines bėdas pavyko išspręsti tik paryčiui…

 

 Taip pat skaitykite:

• Prezentacijų klaidos: TOP-5 (penkta klaida - dažniausia)
• Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

 

Rodyk draugams

  

Vienintelės įtikinimo priemonės naudojimas - labiausiai paplitusi ir principinė prezentacijų (PowerPoint pristatymų) klaida. Beje, čia straipsnio tęsinys, pirmas dvi dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 

3-oji klaida

“Svarbiausia - gražios PowerPointo pristatymo skaidrės…”

 

Pranešėjas klausytojams padalina po 2 šiaudelius. Paprašo įsikišti juos į burną, dviem pirštais užsispausti nosį. Tada keletą kartų įkvėpti ir iškvėpti tik per šiaudelius. Po to pritūpti ir atsistoti - tebekvėpuojant per šiaudelius. „Šitaip kasdien jaučiasi žmogus, sergantis astma” - sako prezentatorius. Tai prezentacija iš vienos medikų ir farmacininkų konferencijos apie astmos problemas ir gydymą. Ar „PowerPointo” skaidrėmis klausytojams būtų perteiktas bent trečdalis įspūdžio?..

Ir visiškai kitoks pavyzdys. Neseniai vienoje metinėje specialistų konferencijoje 300 žmonių sėdėjo priešais ekraną, kuriame rodė tekstines skaidres: ant pilko fono - 7 pastraipos po 5-10 eilučių. Paskutinėje žiūrovų eilėje buvo paprasčiausiai neįmanoma įskaityti smulkaus šrifto. Nelabai kas ir beskaitė…

Kad „PowerPointo” prezentacijos (arba naujesnis terminas - pateiktys) „nebeveža”, prieš publiką bent keletą kartų stovėję pranešėjai patyrė savo kailiu. Jie intuityviai ieško kažko tokio… Na, tokio… Turiu visiškai naują įdomų atvejį - būtent apie tai. Vienos tarptautinės alaus gamyklos rinkodaros ekspertas (dirbantis ne Lietuvoje) kreipiasi į mane, norėdamas pasikonsultuoti dėl svarbios prezentacijos (pateikties). Trumpai tariant, šis talentingas žmogus nori parengti nestandartinę prezentaciją. Įdomesnę ir įspūdingesnę, nes klausysis svarbūs žmonės. Ištrauka iš jo atsiųsto el. laiško: „Pristatysiu rinkos analizę. Prezentaciją sudarys 10 skaidrių. Pridėjau visokių juokingų nuotraukų, bet, tikiuosi, tai bus naujovė: nutariau naudoti… pirštų prezentaciją - esmė bus rodoma su pirštais. Pvz., iliustruojant teiginį „50% geria alų” - skaidrėje rodoma 1 ranka arba 5 pirštai. Kai kalbėsiu apie 5 segmentus, 4 pagrindinius gamintojus, 3 prekės ženklus ir vieną esminį faktą - vėl viskas akcentuojama pirštais. Kokios rekomendacijos? Gal krepšinio teisėju persirengti?”

Žiūrėkit: paskutiniame klausime intuityviai išreikšta tai, kas įrodyta ir tyrimais. Projektorius ir ekranas su skaidrėmis - nėra pati įspūdingiausia priemonė. Kai prezentacija atsakinga - norisi dar ko nors sudominančio (pvz., specialios aprangos, netikėto motyvo ar kt.). Beje, ką patariau tam kolegai vietoj “PowerPointo” prezentacijos ir kas suveikė užtikrintai - parašysiu kituose straipsniuose.

Mes kiekvienas esame matę daugybę „PowerPointo” prezentacijų. Tačiau kiek prisimename tokių, kurios buvo pritrenkiančios? Paprastai prezentacijos būna sėkmingos ne todėl, kad pranešėjas ekrane rodė skaidres. Devyniais iš dešimties atveju projekcija prietemoje nužudo susidomėjimą, atbukina dėmesį ir sunaikina įtaigos jėgą… O juk geroje prezentacijoje turėtume ne vardinti esminius teiginius skaidrėse, bet parodyti ir įrodyti - kodėl mūsų siūlomas sprendimas yra naudingas auditorijai.

 

Kodėl „PowerPointo” skaidrės neefektyvios? Skaitykite: “Powerpointo” eros pabaiga.

 

Patarimas: nepamirškite alternatyvių įtaigos priemonių

Yra daugybė priemonių, kuriomis žmonės naudojosi iki 1987 m. (kai „Microsoft” iš dviejų vyrukų nusipirko „PowerPointo” programą). Ir naudojasi XXI amžiuje. Apie keletą pačių paprasčiausių iš jų skaitykite:

Alternatyvos „PowerPointui”: 10 idėjų

Toliau apie pagrindines prezentacijų klaidas skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida) 

 

 

Prezentacijų konsultantas (pateikčių, pristatymų konsultantas) Arturas Laskauskas  Kontaktai 

         © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        Wasianed / Flickr nuotrauka

Rodyk draugams

  

Viena dažniausių klaidų: per prezentaciją naudojama vienintelė įtikinimo priemonė - “PowerPointo” skaidrės. Pateiksiu 10 pačių paprasčiausių idėjų - kokias alternatyvas galima išnaudoti vietoj ekrano, projektoriaus ir skaidrių.

 

1. Demonstravimas su rekvizitais. Patikrintas dalykas: per prezentaciją rankoje iškeltas tinkamai pagal temą parinktas daiktas pritraukia daug daugiau dėmesio negu to paties daikto nuotrauka “PowerPointo” skaidrėje. Tokiais atvejais rodomas, pvz. nekokybiškas konkurentų produktas ir kokybiškesnis savas gaminys. Arba senesnis ir naujesnis modelis - akivaizdžiai parodant privalumus. Vienas Gariūnų turgaus virtuozas pasakojo, kaip virtuvinius peilius sklandžiai parduodavo tada, kai pademonstruodavo, kaip jais supjaustomos kartoninės televizorių dėžės.
2. Įtraukti prezentacijos klausytojus - kad jie taptų įvykio dalyviais. Savo seminaruose (tai irgi prezentacija, vadinama ir nauju lietuvišku terminu pateiktis) kartais naudoju tokį pratimą: pasikviečiu iš auditorijos vyruką, akivaizdžiai stambesnį už mane kokius 2 kartus. Ir paprašau atsistoti taip, kad būtų pasiruošęs su manimi „laužti ranką”. Auditorijos dėmesiu tokiomis akimirkomis nesiskundžiu. „PowerPointu” nepasiekčiau ir dešimtadalio efekto…
3. Žymūs vardai - pasakojant sėkmės istoriją. Konsultavau vieną Lietuvos odos dirbinių gamintoją, kuris ilgai (deja, ir migdančiai) pasakojo apie savo verslą, kol pasakė: „Mano odiniai diržai parduodami su HUGO BOSS, ESPRIT ir BALTMAN prekiniais ženklais.” Iškart suklusau…
4. Palyginimas: kai pasakodamas sugretini su kuo nors, kas yra neabejotinai aukštesnės kokybės (pvz., „Soterno vynas tik tiek turi ką nors bendro su saldžiu sirupu, kiek „Rolls-Royce” su „Zaporožiečiu”). Pakanka poros efektingų sakinių - nebūtina išvis to paties rašyti skaidrėje.
5. Citata: pasiremiam patenkintu vartotoju („Pasinaudoję produktu ABC, tai pačiai operacijai sutaupome 25 proc. laiko”, - sako įmonės „123″ vadovas Toks ir toks).
6. Pasakojama sėkminga istorija iš realaus gyvenimo („Nuvažiuoja mano klientas po konsultacijų pas akcininkus į Rygą. Ir staiga per vakarienę jam netikėtai praneša: „Žinai, visgi rytoj padaryk mums prezentaciją apie bendrovės rezultatus…” Ką daryti? Prezentacija be pasiruošimo? Ką gi, mano klientas prisimena stresinėms situacijoms siūlytus scenarijus ir nusprendžia…”).
7. Retorinė figūra - pauzė. Anglijos princus moko: oficialiose kalbose daryti 1-3 logines pauzes. Jos itin gerai veikia po gero retorinio klausimo (pvz., „Ar šoktumėte iš lėktuvo be parašiuto (pauzė iki 5 sek.)? Mūsų įmonėje kaip tik šitaip dabar ir elgiamasi - mes investuojame, nepasirūpinę jokiais saugikliais. Kad ir vartotojų tyrimais”).
8. Tikroji tiesa iš užkulisių. Ar vyriškai auditorijai gali būti neįdomi istorija apie tai, kaip lietuviška „Playboy” redakcija organizavo fotosesiją su garsia dainininke ir po to dizaineris „primontavo” pusę kito kūno? Arba kaip iš tikrųjų kuria reklamos agentūra, už projektą prašanti 30 000 litų? Žinoma, toliau jau yra tikras menas - kaip gerą pasakojimą tinkamai susieti su prezentacijos pagrindiniu teiginiu. Arba nepasakyti per daug - kad nepakenktume verslui.
9. Scenarijus pagal schemą „Iki to - po to”. („Parašykite kiekvienas ant popieriaus lapo tą pelną, kurį jums neša geriausias jūsų produktas. Gerai, dabar padauginkite tą skaičių iš 7 ir užrašykite. Tai būtų jūsų pelnas, jei pasinaudotumėte mūsų pasiūlymu. Nes pasinaudoję mūsų pasiūlymu, klientai efektyvumą padidina iki 7 kartų…”)
10. Naudoti „PowerPointo” prezentacijos skaidres - bet tik 1 atveju. Kai norim parodyti tikrai įspūdingą iliustraciją. Bet tuomet ji turi būti didelė - per visą skaidrę. Ir viena skaidrėje. Be jokio teksto. Tekstą turi pasakyti pranešėjas (palyginimui: ar merginai pasimatyme rodytume skaidrę vietoj esminio sakinio „gyvai”?).

 

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo „PowerPointo”

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

Ernst Rose / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Geriausios prezentacijos - visada skirtingos. Blogiausios - panašios, nes kartoja tas pačias klaidas. Toliau pristatome būdingiausių klaidų penketuką (čia straipsnio tęsinys; pradžią skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5)

 

 

2-OJI KLAIDA

Sprendimas prezentuojamas ne ta kalba, kuri suprantama klientui 

Vienoje žinomoje lietuviškoje valstybinėje įmonėje vadovė gavo laišką iš giminingos institucijos Lenkijoje. Viskas tvarkoj, tik tas oficialus raštas parašytas… lenkų kalba. Ką gi, norint, įmanoma ir lenkišką turinį suprasti. Įmonės vadovė išsiuntė lenkams oficialų atsakymą. Lietuvių kalba…

Tai kraštutinis pavyzdys. Bet panašią atmetimo reakciją sukelia kas antra prezentacija (pateiktis, pristatymas). Nes ekspertai siūlomą sprendimą klausytojams dažnai pristato savo, o ne adresato kalba. Prezentatoriai remiasi savo vertybėmis, savo emocine savijauta, savo poreikiais ir savo norais. Bet ne klientų. „Apie mus”, „Mūsų komanda”, „Mūsų darbai”, „Ką mes siūlome” - rasime ne vienos prezentacijos skaidrėse… Ir kažkur pamirštamas klausimas: o kas iš to klientui?

Apsukrios firmos eina trumpiausiu keliu - bando klientui primesti, kad įmonės poreikis iš tikrųjų esąs kliento poreikis: „Mano artimas bankas” arba „Čia mano radijas”. Klientas juk patikės ir pats pakartos tuos pačius žodžius… Bet įsivaizduokime: vidurnaktį gatvėje nepažįstamas vyras prišoka prie moters su žodžiais „Aš tavo artimas vyras”. Ar moteris tikrai pagalvos: „Ak, taip, kaip aš galėjau nežinoti, juk čia mano artimas vyras”?.. Klientai XXI amžiuje juk nekvaili.

Atskira tema - kai pristatymo (prezentacijos) autorius naudoja klientams nesuprantamą profesinį žargoną (pvz., reklamos agentūrų prezentacijose: „kreatyvai”, „artai”, „kleimai”, „kopiraiteriai”, „reikės papušinti” ir kt.). Po vienos tokios prezentacijos paklausiau klausytojo (agentūros kliento) - kaip jautėsi. Atsakė, kad susierzino, nes daug ko nesuprato, bet buvo nepatogu klausti - apsikvailintų prieš pavaldinius. Ką jis darys toliau? Dvi galimybės: investuos laiko, kad išsiaiškintų nepažįstamą profesinį žargoną. Arba pakeis reklamos agentūrą - kad kitą kartą nebesijaustų kvailesnis. Kuri galimybė atrodo realesnė?..

  

Patarimas: prieš prezentuojant, pasižiūrėti kliento akimis 

Kai įmanoma, pasidomėkime dar prieš prezentaciją: kas rūpi mūsų auditorijai ir atskiriems žmonėms. Kokie jų charakteriai, mastymo stiliai, vertybės ir rūpimi klausimai? Ar teisingai įsivaizduojame jų problemas, baimes ir prioritetus?

Kai tam neskiriame laiko, atsitinka kaip tame anekdote, kur po sunkaus autoįvykio ligoninėje guli nukentėjusysis - visas sulaužytas, sugipsuotas, nejudamai subintuotas - tik surauktos akys pro tvarščius matosi. Burnoje - kramtomoji guma. Ir skausminga grimasa. Ateina konsultuoti gydytojas: „O, ligonis, matau, sveikstam - jau ir gumą pajėgiam kramtyti? Puiku, ruošiamės namo?” Jam atsako: „Baikit, daktare, nesupratot. Negi be visos šitos velniavos man dar karieso betrūksta…”

 Straipsnio tęsinį skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia dalis)

 

Apie kokybiškų prezentacijų (pateikčių) rengimą pagal paprasčiausią “Vakarienės” metodą skaitykite: “Prezentacija - kaip vakarienė“.

 

© Arturas Laskauskas Kontaktai

 

© Oliver Haja/ Pixelio nuotrauka

 

 

 

Kontaktai

Rodyk draugams

 

Tai atsitiko prieš 3 metus. Netoli Trakų. Kaimo turizmo sodyboje. Žmonės ten suvažiavo iš kelių valstybių. Iš firmų, kurių kiekvienos apyvarta - milijoninė. Suvažiavo į naujos metodikos prezentaciją. Lektorius - estas. Specialiai mokytas Švedijoje. Iš viso investuota keliasdešimt tūkstančių…

Lektorius ekrane visą dieną rodė „PowerPointo” skaidres. Dabar pats įdomumas: tos skaidrės buvo sukurtos originaliai - nuskenavus nuo popieriaus tekstą, atsiųstą… faksu. Prisimenu tik 2 dalykus iš tos prezentacijos. Pirma, ekrane nieko neįmanoma įžiūrėti - „nervai nelaiko”. Antra, estas atsisėdo ant stiklinio staliuko, įlūžo ir apvirto su visais stiklais…

Geriausios prezentacijos - skiriasi viena kitos. Blogiausios - panašios: kartoja tas pačias klaidas. Apžvelgsime būdingiausių klaidų penketuką.

  

1-OJI KLAIDA 

Sprendimas - vos pradėjus prezentaciją  

Daugybė specialistų mano, kad jie parduoda sprendimus: geresnius mobiliuosius telefonus, pigesnį gyvybės draudimą, efektyvesnius grąžtus arba minkštesnes lovas. Bet žmogui per akimirką neprisireikia nei telefono, nei draudimo, nei grąžto.

• „Ar tai padarys mane stipresniu už kitus?” (racionalusis arba analitiko mąstymo stilius);
• „Ar nuo to mano gyvenimas bus saugesnis?” (saugusis arba organizatoriaus mąstymo stilius);
• „Ar tai man suteiks meilės ir bendrumo jausmą?” (emocinis arba bendraujančiojo mąstymo stilius);
• „Ar šitaip eidamas nauju keliu, nueisiu toliau?” (eksperimentinis arba vizionieriaus mąstymo stilius).

Jei tikėsim amerikiečio Nedo Herrmanno keturių kvadrantų smegenų modeliu, yra keturi pagrindiniai aukščiau išvardinti mastymo stiliai. Prieš priimdami mums siūlomą sprendimą („Dabar vandens lovą įsigykite su 60 proc. nuolaida”), mes reaguojam tarsi „intuityviai”. Iš tikrųjų šiuolaikinis mokslas jau žino ir daugiau. Tai, ko mums reikia arba nereikia, nustato išlikimo programa mūsų galvos smegenų limbinėje sistemoje (ji valdo refleksinį ir instinktyvų elgesį). Taigi, žmonėms reikia tik to, kas jiems labiau padeda išgyventi, išlikti. Limbinė sistema nesąmoningai nusprendžia, ar mums konkretus dalykas yra svarbus. Jei svarbus - priimame prezentatoriaus mums siūlomą sprendimą. Kadangi limbinė sistema „nemoka kalbėti”, ji per prezentaciją mums peršamus teiginius tegali pažymėti neigiamomis arba teigiamomis emocijomis. Tuo atveju, kai limbinei sistemai pasidaro aišku, jog neigiamų emocijų nėra, o teigiamos emocijos yra įmanomos - tik tada eilinis prezentatoriaus teiginys gauna šansą: mūsų galvoje jis priskiriamas prie svarbių ir praleidžiamas aukštyn - į didžiuosius smegenų pusrutulius.

Kitaip tariant, kai klausytojo smegenys jau sudomintos (po prezentacijos „aperityvo”) ir parengtos priimti „pagrindinį patiekalą”, tik tada dera serviruoti vertingiausią delikatesą - siūlomą sprendimą.

Pačioje prezentacijos pradžioje iškart pristatyti sprendimą - nėra jokios prasmės!

 

Patarimas: sprendimą siūlykime tik prezentacijos pabaigoje 

Senukas per radiją pasakoja apie savo slaptą priemonę: “Esu jau labai senas ir sveikas iki šiol. Aš naudoju vieną liaudišką patikrintą priemonę prieš gripą, ir nesirgau  nė karto per 70 metų. Dirbau ir septynių žmonių kolektyve, ir trylikos, ir dvidešimties. Būdavo taip: užeina gripo banga, suserga visi, aš lieku vienas darbe. Man sakydavo: ”Nu ale tu i atsparus, Brany…” Tai vat mano išbandyta garantuota priemonė yra…” Klausydamasis to seno žmogaus, su šypsena pagavau save nekantraujant: tai kokia gi ta priemonė, greičiau, greičiau…” Štai taip teisingai prezentuojama! Klausytojai tiesiog lauks kiekvieno žodžio - nes sukurta gera intriga ir vis dar neaišku, kuo baigsis. Kaip detektyviniame romane.

Savo siūlomą sprendimą pateikime tik tuomet, kai klausytojai jau žino, kokią situaciją mes norime pakeisti ir kokia jiems bus iš to nauda. Pirmas žingsnis: kalbėkime apie klausytojams skausmingą situaciją (nuostoliai, palaida bala, nesusipratimai, įtampa, nuosmukis). Antras žingsnis: įvardiname, kokių teigiamų dalykų sieksime ir kokia bus gera situacija pritaikius sprendimą ar priemonę (pelnas, tvarka, džiaugsmas, pažanga). Trečias žingsnis: tik dabar pristatykime, kokį sprendimą siūlome kaip išeitį.

Esminį teiginį pateikti tik kulminaciniu momentu - daugeliui prezentacijų autorių būna per sunku. Bet neskubėjimas atsiperka. Jei tinkamai „apšildėme” auditoriją, ji jau nekantrauja sužinoti - kokią išeitį pasiūlysime, koks bus mūsų siūlomas sprendimas. Ir visas dėmesys bus nukreiptas į mus, o ne SMS siuntimą, piešinį bloknote arba vaizdą už lango…

(Apie kokybiškas prezentacijas skaitykite:  ”"Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1)).

 

P. S.

Galimas daiktas, kad skaitydami, sukote sau galvą: „Na, gal ir taip, bet kas per velnias ta limbinė sistema?” Kad nereiktų ieškoti žinyno - pagelbėsiu. Galvos smegenis sudaro 3 dalys: smegenų kamienas, limbinė sistema ir smegenų žievė. Vadinamoji limbinė sistema (lotynų k. limbus - riba) - tai į riestą spurgą panaši dalis, esanti ten, kur ribojasi smegenų kamienas ir didieji pusrutuliai. Limbinė sistema atsakinga už mūsų emocijas, motyvaciją ir atmintį.

 

Straipsnio tęsinys: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

    

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Ibefisch / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Vidutiniškai 30 mln.! Tiek „PowerPoint” prezentacijų visame pasaulyje parodoma kiekvieną darbo dieną. O kiek žmonių kasdien kenčia, ekranuose stebėdami nuobodžias skaidres ir klausydami migdančių pranešėjų? Milijonai!..

 „PowerPoint” programa Billui Gatesui kainavo 14 mln. Dolerių. Per 20 metų ji įdiegta į 400 mln. kompiuterių. Ir aštriai kritikuojama: nuo raginimų uždrausti iki parodijinių „PowerPoint” karaokės renginių - kai savanoriai prezentuoja pagal pirmą kartą gyvenime matomą svetimą skaidrių rinkinį iš interneto.

XXI a. biuruose „Pavlovo refleksas” pasireiškia naujoviškai: įjungiame nebe elektros lemputę, bet projektorių - ir publika nugrimzta į snaudulį… Paskaičiuota, kad pro ausis lekiančioms prezentacijoms (pateiktims) vien Vokietijoje iššvaistoma tiek darbo laiko, kad jis kainuotų… 1,6 mlrd. eurų per savaitę!!!

Kaip išvengti projektoriaus sukeltos komos? Štai 3 tarptautinių autoritetų požiūriai.

 G. Kawasakio taisyklė: „10-20-30″

Amerikietis verslo knygų autorius Guy‘us Kawasakis (dirbo kompanijoje „Apple Computers”) sukūrė lengvai įsimenamą taisyklę:

• 10: „PowerPoint” prezentacijos apimtis - ne daugiau 10 skaidrių;
• 20: pasirenk taip, kad viską pasakytum per 20 min.;
• 30: skaidrių šriftas - ne mažesnis kaip 30-ojo dydžio.

      G. Kawasakis tvirtina, kad pranešėjai, visą skaidrę užpildydami smulkiu 10-ojo dydžio šriftu, išsiduoda: jie nepasirengę, nes neapsieina be išsamių užrašų.      

       M. Takahashio metodas: karališko dydžio žodis

      Japonas Masayoshis Takahashis skaidrėse nenaudoja jokių dizaino įmantrybių ar animacinių efektų. Vien tik tekstas. Tačiau milžiniško dydžio - dažniausiai skaidrėje telpa tik vienas žodis (maždaug 200-ojo dydžio šriftas). Rengiantis pranešimui, tenka pasukti galvą: koks vienintelis žodis geriausiai tiktų koncentruotai išreikšti visą idėją, pavyzdį ar argumentą. Skeptikai prieštarauja: bepigu japonams visą žodį parašyti vienu dideliu hieroglifu. Panašų stilių propaguojantis amerikiečių profesorius Lawrence‘as Lessigas „PowerPoint” ptrezentacijos skaidrėse rodo tik smarkiai padidintas trumpas frazes ir paveikslėlius (prigijęs terminas „Lawrence metodas”).

       M. Pöhmas: griežta „techninė patikra” skaidrėms

      Anot garsiausio šveicarų retorikos konsultanto Matthiaso Pöhmo, skaidrė ekrane jei ir turėtų pasirodyti, tai tik po to, kai atitinkamą tekstą jau būna pasakęs pranešėjas - bet ne atvirkščiai. M. Pöhmas siūlo iš skaidrių išmesti viską, kas nebūtina: įmonės logotipą, paantraštes, iliustracijų aprašymus, diagramas… Palikti tik po vieną žinią kiekvienoje skaidrėje. O „apsivalius” dar pasitikrinti: bet kurią „PowerPoint” skaidrę vos 2 sek. parodyti pašaliniam žmogui ir išjungus pasiteirauti, ką spėjo pamatyti ir suprasti. Jei per porą sekundžių nepavyko suvokti skaidrės - jos vieta šiukšlių kibire…

       Tiesa, aukščiausios klasės kalbėtojai visai nesinaudoja „PowerPoint” pateikčių programa, bet čia jau atskira tema.

       Kaip patobulinti “PowerPointo” prezentacijos skaidres - skaitykite straipsnyje „Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.“.

 

 © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© Urs Mücke / PIXELIO’ nuotrauka

Rodyk draugams

 „Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“ (amerikiečių rašytojas Markas Twainas).

     

      Taip atsitikti gali kiekvienam. Net profesionaliam kalbėtojui. Prezidentui, direktoriui ar dėstytojui. Sakant svarbią kalbą ar atsakingos prezentacijos (pateikties) metu – staiga ateina momentinis „užtemimas“: nerandate tikslaus žodžio, nesėkmingai formuluojate, pametate mintį, nebežinote, ką sakyti. Net ir trumpa pauzė kalbėtojui tokiu atveju atrodo kaip silpnumo požymis.

      Ar tikrai yra taip baisu, kaip gali atrodyti? Ne! Tyrimais nustatyta, kad netgi 5 sekundžių tylą auditorija priima kaip kalbėtojo susimąstymo pauzę. Be to, klausytojai juk nežino, ką ketinate daryti toliau, tad jei trumpam nutilsite, daugeliui atrodys, kad veikiate tikslingai.

      Pirmiausia pasistenkite nusiraminti. Jeigu greitosiomis nepavyko prisiminti, ką norėjote sakyti arba atrasti reikiamos vietos užrašuose, gali padėti 10 strategijų, kurias naudoja patyrę viešų kalbų sakytojai, konferencijų pranešėjai, seminarų vedėjai, dėstytojai, prezentacijų (pateikčių) autoriai…

 

Prisipažinimas

      Saugiausia išeitis – atvirai prisipažinkite publikai, kad pamiršote, apie ką norėjote papasakoti. Nėra nieko žmogiškesnio negu nuoširdžiai pripažinti savo nesėkmes. Ir dažniausiai atsiranda bent vienas draugiškai nusiteikęs klausytojas, kuris padeda atrasti siūlo galą.

 

Apibendrinimas

      Elegantiškas būdas išeiti sausam – trumpai pakartoti arba apibendrinti anksčiau pasakytus pagrindinius prezentacijos dalykus ar paskutinę potemę. Laimėsite laiko. Ir gali būti, kad per tą laiką surasite pamestą tęsinį. O jei ne – nuspręsite, apie ką kalbėti toliau.

 

Klausimai auditorijai

      Kreipkitės kontroliniais arba mandagumo klausimais: „Beje, gal šioje vietoje kyla klausimų?“ Klausytojai pasijus vertinami rimtai – juk kalbėtoją domina jų poreikiai ir nuomonė! Trumpa pauzė bus labai natūrali, ir net jei per ją neprisiminsite minties, galėsite paprasčiausiai peršokti prie kitos temos.

 

Retoriniai klausimai

      Jei rengdamiesi pateikčiai (prezentacijai) turite laiko, pamąstykite, kokie klausimai gali rūpėti publikai. Kai įmanoma, iš anksto pasiteiraukite kelių būsimų klausytojų: kas jiems būtų aktualiausia iš jūsų pranešimo temos. Turėkite tokius klausimus atsargai. Jei netikėtai užstrigsite, pasinaudokite jais ir iškelkite publikai aktualų retorinį klausimą. Ir atsakykite į jį.

 

Diskusija

      Inicijuokite diskusiją tarp klausytojų – laimėsite ne tik laiko, bet ir padidinsite publikos aktyvumą. Kai nutaikysite tinkamą progą, apibendrinkite diskusiją ir nukreipkite pokalbį norima linkme.

 

Akims paganyti

      Panaudokite vaizdines priemones: galbūt galite padalinti produkcijos pavyzdžių, lankstukų, diagramų ar kitko, kas patrauktų klausytojų dėmesį ir padidintų susidomėjimą, o jums paliktų laiko ramiai pasirengti kitiems žingsniams.

 

Kortelės

Kai kurie kalbėtojai (ir TV laidų vedėjai) svarbiausius teiginius arba pasisakymo schemą susirašo atviruko dydžio kortelėse. Turėdami tokį suflerį, nepamesite minties ir greitai susiorientuosite. Be to, rengiantis raštu, padidėja atminties pajėgumas.

 

Autoritetai ir pavyzdžiai

      Dėl viso pikto turėkite tinkamą vaizdingą citatą, anekdotą arba pavyzdį iš praktikos – juos galima susirašyti atskiroje kortelėje ir turėti po ranka.

 

Pauzė – intrigai sukurti

      Patyrę kalbėtojai savo kailiu yra išbandę įdomų dalyką. Kai kelis kartus specialiai darai reikšminių pauzių intrigai sukurti, klausytojai prie jų pripranta. Ir jei netikėtai pameti mintį, publikai atrodo, kad ir vėl bus kas nors netikėto – jokio neigiamo vertinimo. Tiesa, norint pauzes naudoti kaip galingą iškalbos priemonę, reikia turėti patirties. Ir drąsos.

 

Netikėtas triukas         

      Pranešėjai retai išnaudoja dar vieną krizės valdymo strategiją: kraštutiniu atveju galima paskelbti trumpą pertraukėlę (pasiūlant išgerti kavos, parūkyti, pakvėpuoti grynu oru ar pan.). Tokius pasiūlymus prezentacijų metu publika retai atmeta. Dar rečiau pastebi, ką tokiu pasiūlymu pridengėte…

  

           

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas

 

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

 

© Konstantin Gastmann / PIXELIO’ nuotrauka

Rodyk draugams

 

„Vienintelis dalykas, kurio turėtume bijoti, yra pati baimė.“ (JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas)

 

Amerikiečių rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs: „Žmogaus smegenys yra nuostabus dalykas. Bet gerai veikia tik iki to momento, kai atsistoji sakyti kalbos“. Iš tiesų net ryžtingiems vadovams drąsos pritrūksta tuomet, kai tenka sakyti kalbą…

 

Nėra taip blogai, kaip pačiam atrodo

Viena sociologinė apklausa nustatė, kad amerikiečiams mirties baimė yra tik antroje vietoje – labiau jie bijo… viešai sakyti kalbą.

Prakaituojantys delnai arba jaudinimasis prieš einant prie mikrofono (ar lipannt į sceną - iš čia ir atsiradęs posakis “scenos bamė”)? Tai visiškai normalu belaukiant prezentacijos (pateikties) pradžios. Priešingai – jei žmogus visai ramus prieš pasisakymą, labai gali būti, kad jis visiškas savimyla. Arba savo pasirodymo jis nelaiko reikšmingu.

Turbūt nepatikėtumėte, bet visai Lietuvai pažįstamas iškalbingas žurnalistas kiekvieną kartą… nerimauja prieš savo autorinę TV laidą. O išvakarėse po valandą repetuoja prie veidrodžio. Bijo (arba bent jaučiasi neramiai) net patyrę kalbėtojai. Aš ir pats esu vedęs ne vieną šimtą sudėtingų laidų didžiausioje radijo stotyje su šimtatūkstantine auditorija, bet po poros metų bijodavau rytojaus pasisakymo verslo susitikime, kur ateis kokie 2 ar 3 klausytojai.

Ko iš tikrųjų bijome? Kad pasirodysime prastai, o publika už tai mus pasmerks. Dickas Cavettas, garsus amerikiečių TV pokalbių šou vedėjas (apie 40 m. eterio patirties), pataria pirmiausia patiems neišsigąsti savo baimės ir nedidinti streso: „Iš to, ką jūs jaučiate, žiūrovas pastebi gal tik aštuntadalį. Jei viduje labai nervinatės, iš išorės atrodote tik šiek tiek įsitempęs. Kai iš baimės visiškai baigiate prarasti savitvardą, išoriškai atrodote gal tik susirūpinęs“. Taigi pirmiausia nesunkinkite padėties manydami, kad visi pastebi, kaip bijote. „Kas gali nutikti blogiausio, jei pasisakymas nebus sėkmingas? Juk nenumirsite!“ – maždaug taip viename seminare yra sakęs psichologijos mokslų daktaras Viktoras Keturakis. „Net jeigu visa kalba yra ištisa nelaimė – niekas jūsų nenušaus“ (citata iš JAV retorikos eksperto Malcolm Kushner knygos).

 

Neutralizuokime streso veiksnius

Baimė apima tuomet, kai susiduriame su nežinomais ir sunkiai įvertinamais dalykais. Neutralizuokime stresą – nepažįstamus veiksnius dar iki prezentacijos pradžios paverskime žinomais arba nebekeliančiais papildomo nerimo.

Ar pažįstame patalpą, kur sakysime kalbą? Ar prieš susitikimą laiku susirasime vietą automobiliui statyti? Ar veiks visa pristatymui reikalinga demonstracinė technika? Keliems žmonėms kalbėsime?.. Tokie ir panašūs klausimai turėtų neberūpėti, kai iki prezentacijos (pateikties) lieka pora minučių. Šiek tiek pastangų pasiruošiant iš anksto – ir galima jaustis užtikrintai. O to ir reikia nervingumui sutramdyti.

Kai kuriems kalbėtojams ar kalbėtojoms ramybės neduoda kitokie rūpesčiai: ar kaklaraištis gerai atrodo? Nėra dėmės ant palaidinės? Kelnės tikrai užsegtos?.. Laiku užmetus žvilgsnį į veidrodį ir įsitikinus, kad išvaizda tvarkinga, pasitikėjimas savimi sustiprės.

 

Gera „špargalkė“ – nepakeičiama

Patogiausia – atviruko dydžio kortelė iš storesnio popieriaus. Joje – svarbiausi teiginiai arba pasisakymo schema. Turėdami tokį suflerį, nepamesite minties ir greit susiorientuosite. Be to, ruošimasis žodžiu ir raštu padidina atminties pajėgumą. Tik nereikia, kad užrašai būtų pernelyg detalūs – galite juose pasiklysti po to, kai iš auditorijos gausite klausimą arba pateikę pavyzdį nukrypsite nuo dėstymo. Geriausia „špargalkėje“ rašyti ne sakiniais, bet informatyviomis frazėmis, kurios būtų panašios į laikraščio antraštes. Kai kurie kalbėtojai prie kiekvienos frazės pasižymi ir planuojamą trukmę – kiek laiko derėtų skirti atitinkamai potemei. Jei prisireikia keleto kortelių, jas būtina numeruoti (kortelės kartais pabyra ant grindų – nebūtinai paeiliui).

Aiški prezentacijos struktūra ir kokybiškas tekstas (turinys) – taip pat svarbi tema, kuria vėliau pateiksiu atskirą patarimų rinkinį.

 

Neišleiskite iš akių publikos

Tarp klausytojų gali pasitaikyti tokių, kuriems jūsų pasisakymas tarsi ir ne itin įdomus: jie rašys SMS, greitosiomis skaitys laikraštį arba kokius nors dokumentus (skubančių direktorių bruožas). Arba spoksos pro langą. Neapsistokite žvilgsniu vien ties jais – tai smukdo mažiau patyrusio kalbėtojo pasitikėjimą savimi. Verčiau susiraskite pozityviai nusiteikusių klausytojų (atpažinsite iš galvos linktelėjimo, šyptelėjimo ar kitų signalų, patvirtinančių, kad jie seka jūsų minčių eigą). Akių kontaktas su tokiais entuziastais padės jaustis geriau.

 

Pradžia – visada sunkiausia

Nieko nėra blogiau, kaip klausytis mintinai išmokto pranešimo arba prastai skaitomos kalbos. Vienoje radijo diskusijų laidoje įsikarščiavęs studijos svečias manė sublizgėsiąs – kaip kozirį išsitraukė ir pradėjo skaityti atsineštą pareiškimą, kurį, matyt, ilgai tobulino. Bet laidos vedėjas greit jį nuginklavo dviem sakiniais: „Jūs gi protingas žmogus, kodėl dabar skaitote iš lapo? Pasikalbėkime!“ Ir šaunumo – kaip nebūta…

Kur kas geriau prieš akis turėti pagrindinius teiginius arba pasisakymo schemą. Tačiau kalbos pradžiai taikoma išimtis, nes pradėdamas pasisakymą, pranešėjas nervinasi labiausiai. Pasirūpinkite, kad kalbos pradžia sklandžiai lietųsi bet kokiomis sąlygomis – čia pateisinamas ir mokymasis mintinai, ir pirmosios eilutės popieriaus lapelyje, ir daugkartinis repetavimas, ir visi kiti būdai. Perfrazuojant žinomą posakį – „Kare ir kalbos pradžioje – viskas leidžiama“.

 

Net jei stinga pasitikėjimo savimi – atrodykime geriau

„Scenos baimė man yra bandymas elgtis taip, tarsi jos nebūtų“. Tai vokiečių aktoriaus Rudolf Platte žodžiai.

Pasisakymo pradžioje sąmoningai kalbėkime garsiau – tai klausytojams sudarys pasitikėjimo savimi įspūdį. (Bėda ta, kad daugelis kalbėtojų pradeda kalbėti per tyliai ir išduoda savo netvirtą savijautą).

Pasisakymo nepradėkime pakeliui į pakylą – prabilkime tik tada, kai pasieksime galutinį dislokacijos tašką. Intrigai sukurti, dėmesiui patraukti ir publikos šurmuliui sutramdyti patyręs kalbėtojas naudoja išbandytą triuką: prieš pradėdamas pasisakymą, jis daro kelių sekundžių pauzę, žvelgdamas į savo klausytojus. Svarbu nežiūrėti į grindis – tai būtų pasimetimo požymis.

 

Apibendrinimas

Nebūkime sau per griežti teisėjai – niekas nėra tobulas. Net jeigu padarysime klaidelę, publika gali reaguoti teigiamai, nes klysti – žmogiška, o pernelyg tobuli – nebūtinai mėgstami…

Svarbiausia – ramiau ir atlaidžiau reaguoti į savo nervingumą einant sakyti kalbos, nes kaip teigia kinų išmintis: „Baimė pabeldė į duris, pasitikėjimas jas atidarė, ir paaiškėjo, kad už durų nieko nebuvo“.

 

 Arturas Laskauskas

 

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

 

© Jeanne / PIXELIO’ nuotrauka

Rodyk draugams

 

Dėl kieno kaltės 2003 m. žuvo 7 astronautai? Dėl kompiuterinės programos, kurią sukūrė Robertas Gaskinsas su Dennisu Austinu ir 1987 m. pardavė korporacijai „Microsoft“ – už 14 mln. dolerių…

 

      Per 2 dešimtmečius ta kompiuterinė programa taip paplito, kad dabar ji instaliuota į 400 mln. kompiuterių. Ji tikriausiai dabar tūno ir jūsų kompiuteryje! Tai „PowerPointas“, skirtas kurti prezentacijų (pateikčių) skaidres ekranui. Kiekvieną darbo dieną visame pasaulyje parodoma po 30 mln. „PowerPointo“ prezentacijų (pateikčių). Siūlau išbandyti nedidelį eksperimentą: kai matysite artimiausią ilgesnę prezentaciją su „PowerPointo“ skaidrėmis, atsisėskite patalpos gale ir pasižvalgykite, ką tuo metu veikia auditorija. Ogi siuntinėja SMS žinutes, rašo elektroninius laiškus, paišo, svajoja, staiga išeina „paskambinti“… Trumpiau tariant, nuobodžiauja.

 

Vokietijoje parodijuoja

Nežiūrint to, verslo konsultantai, rinkodaros, reklamos ir viešųjų ryšių žmonės vis dar negali išsiversti be projektoriaus ir skaidrių – jos tapo XXI amžiaus bendravimo priemone. Tik nieko nėra blogesnio negu pranešėjas su kilometriniais tekstais „PowerPointo“ prezentacijos skaidrėse. Dažnai jis viską paraidžiui skaito balsu, o klausytojai tylomis siunta: „Negi jis mano, kad aš pats nemoku skaityti?“ Lėkšti pristatymai kai kam taip įsiėdė, kad viename Berlyno klube buvo surengta pasaulinė „PowerPointo“ karaokės“ premjera: ekrane rodė bet kokias iš interneto sužvejotas prezentacijas, pagal kurias savanoriai kurdavo spontaniškus poros minučių nusišnekėjimo šou. Pasak iniciatorių, šiuo sociologiniu eksperimentu siekta pabrėžti, kad „PowerPointas“ kaltas dėl nesąmonių, kurias žmonėms tenka iškentėti verslo susitikimuose.

 

Amerikoje skelbia nuosprendį

Dar aštriau „PowerPointo“ pateiktis kritikuoja amerikiečių komunikacijos profesorius Edwardas Tufte‘as. Pasak jo, būtent ši kompiuterių programa kalta dėl kosminio erdvėlaivio katastrofos. NASA ekspertai posėdyje buvo įspėti, kad erdvėlaivio techniniai nesklandumai kelia rimtą grėsmę saugumui. Tačiau… pranešant apie tai, buvo naudotos „PowerPointo“ skaidrės, o klausytojai kaip visada prasnaudė ir neišgirdo įspėjimų. 2003 m. vasario 1 d. erdvėlaivis „Columbia“ sprogo 60 km aukštyje virš Teksaso valstijos. Priežastis: korpuso apsauginės medžiagos tiek perkaito, kad pradėjo minkštėti, kol suiro kosmose. „PowerPointo“ prezentacija apie tokį pavojų buvo įspėjusi. Niekas neišgirdo. Kaip neišgirsta ir daugelio kitų prezentacijų svarbiausios minties, kai ji būna užvelta „PowerPointo“ skaidrėse.

     

      Uždrausti „PowerPointą“

Tokį siūlymą propaguoja brangiausias Europoje retorikos konsultantas Matthiasas Pöhmas iš Šveicarijos, „PowerPointą“ vadinantis patikimu klausytojų dėmesio žudiku. Jis paskaičiavo, kad pro ausis lekiančių prezentacijų klausymui vien Vokietijoje iššvaistoma tiek darbo laiko, kad jis galėtų kainuoti… 1,6 mlrd. eurų per savaitę!!! Kai klientai kreipiasi į M. Pöhmą, norėdami kokybiškai pasirengti svarbiam pranešimui investuotojų konferencijoje ar naujų technologijų pristatymui medikams, šveicaras paprasčiausiai uždraudžia naudoti „PowerPointą“. Jis pripažįsta tik kelias išimtis, kai šią programą verta įsijungti kompiuteryje:

1) jei norite turėti „špargalkę“ pranešimui – tik ne projektuojamą ant sienos, bet išspausdintą popieriuje ir pasidėtą priešais save ant stalo;

2) kai reikia parodyti tikrai svarbią nuotrauką;

3) kreivių diagramomis demonstruojant akcijų kurso pokyčius.

Nenustebsiu, jei toks požiūris jums pasirodys per radikalus. Bet… Neatsitiktinai vieno mano seminaro dalyvis iškėlė retorinį klausimą: „O kodėl nei vienas kunigas per pamokslą nesinaudoja projektoriumi ir „PowerPointu“?” Galime paklausti ir kitaip. Pasvarstykim, ar kunigaikštis Gediminas būtų ėmęsis kurti Vilnių, jei Lizdeika jį pasodintų priešais ekraną, įjungtų projektorių ir balsu kartotų tą patį, ką galima pasiskaityti pačiam? (Beje, Lizdeikos „prezentacija“ Gediminui buvo rekordiškai trumpa – jei tikėsime Bychovco kronika iš XVI amžiaus, Lizdeika tepasakė 19 žodžių).  

 

Kosmetiniai patobulinimai

Jei visgi dar neketinate atsisakyti skaidrių, pasinaudokite jų greitojo patobulinimo patarimais (kad per prezentacijas snaustų ne visi klausytojai, o, tarkim, tik kas antras). Spauskite čia: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

 

 

Arturas Laskauskas

 

 

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

           Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

© Bernd Boscolo / PIXELIO’ nuotrauka

Rodyk draugams