Posts Tagged “prezentacija PowerPoint”

Pasitaiko, kad po prezentacijos (pateikties) publika lieka nepatenkinta, nes tikėjosi ne to, ką gavo. Viena iš galimų priežasčių - prezentacijos autorius neteisingai įvertino publikos informuotumą (ar nusiteikimą) ir pasiūlė netinkamo tipo prezentaciją. Kad tokių nesusipratimų išvengtumėte, pristatau tris prezentacijų rūšis: tai informacinės, argumentacinės ir instrukcinės prezentacijos.

.

1. Informacinės prezentacijos

Tokios prezentacijos rengiamos tuomet, kai autorius žino (arba mano), kad būsimieji klausytojai apie jo pranešamą dalyką beveik nieko nežino. Tarkim, pristatoma Lietuvoje visiškai nauja paslauga.

Kitas atvejis: kai prezentacijos autorius žino, kad jo klausytojai turi konkrečią problemą (pvz., daug išleidžia automobilių kurui) ir siūlo jų problemos sprendimo būdą, kuris klausytojams yra naujas ir nežinomas (pvz., “Jei norite sumažinti išlaidas automobilių kurui, siūlau į automobilius įmontuoti vandenilio generatorius ir sutaupyti 25-30 proc. benzino arba dyzelino.”).

Informacinė prezentacija turi atsakyti į klausimą KAS? (t. y. KAS yra tas publikai siūlomas problemos sprendimas). Tokios prezentacijos tikslas gali būti ir toks: sudominti siūlomu sprendimu ir gauti progą pasiūlymą pristatyti išsamiau.

Svarbu pasiekti, kad per šitokią prezentaciją klausytojai patikėtų, jog pranešėjas turi reikiamos kompetencijos ir yra vertas pasitikėjimo. Po informacinės prezentacijos klausytojai idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, šitas pasiūlymas yra gerai apgalvotas, patikimas, man tinkamas ir turi išskirtinumo”

.

2. Argumentacinės prezentacijos

Tai konkursinės prezentacijos. Arba tokios, kurios “parduoda” privalumus. Taikomos tais atvejais, kai publika jau daugiau ar mažiau yra informuota apie siūlomą sprendimą (pvz., jau minėtą vandenilio generatorių automobiliams), bet dar nėra linkusi tą pasiūlymą priimti. Kitaip tariant,  argumentacine prezentacija siekiama įtikinti (todėl ji dar vadinama ir įtikinimo prezentacija) ), argumentuoti, įrodyti, kad pasiūlymas yra naudingas ir turi privalumų.

Argumentacinė prezentacija atsako į numanomą klausytojų klausimą KODĖL? (t. y. KODĖL publika turėtų patikėti, kad mano siūlomas jų problemos sprendimo būdas yra geras, apgalvotas ir saugus). Pvz.,”Vandenilio generatorius siūlome todėl, kad jie turi mažiausiai tris privalumus: 1) padeda sutaupyti (jei kuro sąnaudos nesumažės bent 25 proc. - sugrąžinsime jums pinigus), 2) jie yra saugūs ir patikrinti (su vandeninio generatoriais nuo 2000 m. yra gaminami net gamykliniai 7-osios serijos BMW automobiliai, o JAV į savo automobilius vandenilio generatorius kasmet įsimontuoja 30 000 amerikiečių), 3) ekologiški (variklyje efektyviau sudeginamas kuras ir mažiau benzino ar dyzelino likučių išmetama į atmosferą).

Po argumentacinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, tarp kitų galimų sprendimų teisinga būtų rinktis šį”.

.

3. Instrukcinės prezentacijos

Rengiamos tuomet, kai publika jau yra girdėjusi, KAS siūloma ir KODĖL tuo pasiūlymu verta pasinaudoti, bet dar nežino, KAIP tuo pasiūlymu naudotis - kokius konkrečius žingsnius reikia atlikti. Tarkim, tame pačiame pavyzdyje su vandenilio generatoriumi instrukcinė prezentacija paaiškintų: kiek kainuoja tas generatorius, kokiu principu jis veikia, kur ir kas jį galį įmontuoti į tradicinį automobilį ir t. t.

Šitokia prezentacija atsako į klausimą KAIP? (KAIP veikia pasiūlymas arba ką daryti, kad juo pasinaudotum). Po instrukcinės prezentacijos klausytojas idealiu atveju turėtų galvoti: “Taip, siūlomas sprendimas yra geras, patikimas ir palyginti nesunkiai įgyvendinamas. Aš tą darysiu”.

.

Trys viename

Informacinei prezentacijai gali pakakti ir 1 minutės. Kai prezentacijai gaunama 5 min. laiko - galima suspėti pranešti daugiau: ir KAS siūloma (informacinė prezentacijos dalis), ir KODĖL siūloma (argumentacinė dalis). Jei gauname 20 min., spėjame pateikti ir trečią - instrukcinę dalį (KAIP įsidiegti, kaip veiks, kur atliekamas garantinis aptarnavimas ir t. t.).

Žodžiu, gali būti taip, kad konkreti prezentacija yra tik informacinė arba tik argumentacinė ar instrukcinė. Bet gali būti ir taip, kad vienoje išsamioje prezentacijoje bus visos trys dalys: informuojanti, argumentuojanti ir instruktuojanti (tai būtų vadinamoji koncepcijos pristatymo prezentacija).

.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Nuotrauka: JenaFoto24.de / pixelio.de

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kartais atsitinka taip, kad iki jūsų kalbėjęs žmogus užtruko ilgiau, negu jam buvo skirta. Arba pats svarbiausias jūsų prezentacijos klausytojas negalės klausytis iki pabaigos. Kitaip tariant, sužinote nemalonią naujieną: vietoj planuoto pusvalanžio ar valandos savo prezentacijai jūs turite tik 10 minučių…

Kaip tokioje streso situacijoje elgiasi daugelis pranešėjų? Dažniausiai – bando pagreitinti kalbos tempą ir sparčiau ekrane kaitalioti skaidres - t. y. visą prezentacijos informaciją klausytojams sukimšti per trigubai ar keturgubai trumpesnį laiką. Tačiau tai susiję su dviem blogybėmis. Pirma, kai žmogus kalba skubėdamas, publikai jis atrodo įsitempęs ir nepasitikintis savimi - tai neprideda taškų specialisto įvaizdžiui. Antra, klausytojų smegenys nėra linkę sunkiai dirbti ir kapstytis informacijos lavinoje - jos greit pavargsta ir atsiriboja nuo prezentacijos. Aš pats esu matęs prezentaciją, kurios autorius ekrane pašėlusiu greičiu prasuko 260 “PowerPoint” skaidrių ir manė, kad šitaip “pasivijo” laiką. Man kaip klausytojui įspūdis buvo toks, tarsi knygyne sumokėčiau visą knygos kainą, bet man leistų tik skubotai perversti pirmus puslapius su turiniu… Žodžiu, pagreitintas visos prezentacijos “prasukimas” - ne išeitis. Geresnis variantas - neprarasti humoro ir suktis iš padėties išmintingiau.

Ką tokiu atveju daro prezentacijų profesionalai?

Įmanomos trys išeitys.

Pirma: iš anksto pasiplanuoti dar rengiantis prezentacijai - pagalvoti, ką darytumėte, jei nuvykęs į vietą, prezentacijai gautumėt mažiau laiko, negu buvo sutarta. Kas būtų tie svarbiausi dalykai, kuriuos būtinai reiktų paminėti? Tarkim, turite parengę 20 skaidrių - kurias 4 iš jų būtinai parodytumėte?

Antra: ne lėkti kaip patrakus per visas turimas skaidres, bet peršokti ir praleisti tas vietas, kurios nėra pačios būtiniausios prezentacijoje. Išduosiu profesionalų paslaptį: jūsų klausytojai juk nežino, ką esate suplanavę jiems parodyti ir pasakyti - jie ir nepastebės, jeigu šį bei tą praleisite. Tiesiog kompiuterio klaviatūroje surinkite reikiamą “PowerPoint” skaidrės eilės numerį ir klaviatūroje paspauskite “Enter” - iškart atsidursite reikiamoje skaidrėje (tiesa, verta iš anksto žinoti, kuriuos numerius turi svarbiausios jūsų skaidrės).

Trečia (rizikingesnė): visiškai kraštutiniu atveju galima atšaukti prezentaciją ir tartis dėl kito karto - kai publika galės jūsų prezentacijos išklausymui skirti tiek laiko, kiek buvo suderinta iš anksto.

Taip pat skaitykite: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas (Kontaktai)

Gerd Altmann /Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Straipsniuose, knygose ir internete galite rasti gausybę patarimų apie tai, kaip prezentacijas kurti efektyviau. Čia pateiksime koncentruotą apžvalgą - tas 5 rekomendacijas, kurios visose šaltiniuose duodamos dažniausiai.

  1. Pirmiausia - ne pirmoji skaidrė, bet prezentacijos turinio planas. Dauguma žmonių kartoja tą pačią klaidą: kai reikia pasiruošti PowerPoint pristatymui (prezentacijai, pateikčiai), jie kompiuteryje įsijungia „PowerPoint” programą ir iškart rašo pirmos skaidrės tekstą. Čia ir nutinka tas keistas dalykas, kad skaidrės, užuot tarnavę kaip nebloga pagalbinė priemonė, tarsi vampyrai užgrobia visą autoriaus dėmesį. Tuo tarpu profesionalai daro kitaip - prieš pradėdami pasirengimą prezentacijai, atsako sau į tris klausimus. Koks pristatymo (PowerPoint prezentacijos, pateikties) tikslas? Ką publika turėtų daryti po prezentacijos? Kokia pagrindinė mintis padėtų vesti prie prezentacijos tikslo?
  2. Skaidrių fonas - kuo paprastesnis. Prisimenu vieną specialistų konferenciją Druskininkuose. Projektorius nukreiptas į ekraną, salėje palyginti šviesu. Už pranešėjos nugaros - skaidrė su margu marmuriniu fonu ir garstyčių spalvos tekstais. Sėdintieji paskutinėse eilėse neturėjo jokių šansų ką nors įžiūrėti. Jei būtų pareikalavę grąžinti pinigus - negalėtum prieštarauti… O ką tokiais atvejais daro seni vilkai? Nesinaudoja nei vienu skaidrės fono šablonu iš „PowerPoint” siūlomų galimybių! Jų skaidrių fonas būna tik baltas arba juodas - geriausiam matomumui bet kokiomis sąlygomis. Svarbu ne dekoracijos, bet komunikacija.  O kaip su skaidrių šablonais, sukurtais pagal įmonės firminį stilių? Jei jums leidžiama, išmeskite iš skaidrių visas dėmesį blaškančias detales (rėmeliai, juostelės, kiekvienoje skaidrėje kartojamas reklaminis šūkis ir kitkas). Atpažįstamumui palikite tik pagrindines firmines spalvas. Kuo mažiau dirgiklių skaidrėje - tuo geriau publika įsisavins esminę informaciją.
  3. Vienoje skaidrėje - tik viena mintis. Apie optimalų prezentacijos teksto kiekį yra prirašyta įvairiausių patarimų: pvz., kad skaidrėje turi būti ne daugiau kaip 6 eilutės teksto, o kiekvienoje eilutėje ne daugiau kaip po 6 žodžius. Arba 4 eilutės po 4 žodžius. Tai - tik pusėtini patarimai. Elitinių prezentacijų autoriai vienoje skaidrėje rodo ne daugiau 2 eilučių, kurių šriftas - maksimalaus dydžio. Patys stipriausi vienoje skaidrėje parašo vos 2-3 žodžius, nors taip radikaliai viską sutrumpinti - labai sunku.
  4. Skaidrės reikalingos ne visada. Nebūtina kiekvieno dalyko paaiškinimui griebtis „PowerPoint” ar „Keynote” skaidrių. Nėra tokio universalaus žmogaus, kuris galėtų atstoti bendravimą su visais kitais žmonėmis. Ir nėra toko vieno vienintelio universalaus įrankio, kuris galėtų atstoti visas galimybes prezentacijoms. Žiūrovas jausis vienaip, kai jam ekrane rodysime nuotrauką su iškelta ranka. Ir visai kitaip, kai pats kels ranką, reaguodamas į prezentacijos autoriaus žodžius, pvz. „Pakelkite ranką tie, kas naudojatės „Apple” kompiuteriais”.
  5. Gera iliustracija - efektyviau negu punktais išdėliotas tekstas. Evoliucijoje taip jau susiklostė, kad žmogaus smegenys jautriau reaguoja ne į tekstą, bet į vaizdą. Sietlo universiteto (JAV) Smegenų tyrimų centro direktorius Johnas J. Medina atrado tokį dėsningumą: jei informaciją vien tik pasakysite, po 3 dienų publika prisimins vidutiniškai 10 proc. turinio, jei būsite parodę dar ir paveiksliuką - atminty išliks iki 65 proc. informacijos.  Kai konsultuoju įmones, besirengiančias svarbioms prezentacijoms, visuomet kliento paklausiu: ar liko bent viena skaidrė, kurios tekstą taip pat būtų įmanoma pakeisti nuotrauka arba piešiniu?

Arturas Laskauskas

Prezentacijų konsultantas, sertifikuotas Šveicarijoje

(Kontaktai)

(Šis straipsnis 2010 m. kovo mėn. buvo skelbtas interneto svetainės www.manokarjera.lt skyrelyje „Patarimai darbdaviams”)

Andreas Stix / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

“Kaip šauksi, taip atsilieps”… Kai pradedame pristatymą, mūsų klausytojai tuoj pat “intuityviai” pajunta, kaip mes nusiteikę jų atžvilgiu (naujausi smegenų tyrimai rodo, kad iš tikrųjų kalbėtoją “diagnozuoja” ne klausytojų intuicija, bet vadinamieji “veidrodiniai” neuronai jų smegenyse). Kaip geriausiai išnaudoti šį faktą? Pasiūsti klausytojams pozityvų signalą - kad pasitikite savimi. Ir kad esate palankiai nusiteikę situacijos ir klausytojų atžvilgiu. Tam padės paprastas psichologinis triukas.

Amerikietė retorikos konsultantė Dorothy Sarnoff, iškalbos mokiusi net tris JAV prezidentus, teigia atradusi veiksmingą receptą, išbandytą “prezidentiškai”.

Receptas

Viskas labai paprasta: norint, kad mums pradėjus kalbėti, klausytojai būtų palankesni, “užsiprogramuokite” sau pačiam pozityvų nusiteikimą - visiškai nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės iš tikrųjų. Kaip to pasiekti? Likus kokioms 5 minutėms iki pristatymo (prezentacijos) pradžios, prisiminkite, kokiu sakiniu esate suplanavęs pradėti savo prezentaciją (pristatymą) ir tarkite sau mintyse:

  1. “Džiaugiuosi, kad AŠ esu čia.”
  2. “Džiaugiuosi, kad JŪS esate čia.”
  3. “Aš esu užtikrintas dėl to, ką ketinu pasakyti.”
  4. “Aš išmanau dalyką, apie kurį kalbėsiu.”
  5. (O tuomet jau nebe mintyse, bet balsu pasakykite tą pirmąjį sakinį, kuriuo ketinate pradėti pristatymą.)

Dorothy Sarnoff rekomenduoja šią autogeninę treniruotę kartoti tol, kol patikėsite tuo, ką sakote mintyse. JAV prezidentams šis patarimas padėdavo. O papildomas “šalutinis poveikis” toks, kad sau kartodami 5 sakinius, tuo pačiu atitrauksite mintis nuo negatyvių dalykų, savo baimių ir t. t.

Jei dar netikite…

Na, o jei artimiausiomis dienomis jūsų laukia atsakingas pristatymas (prezentacija, pateiktis), o jūs vis dar negalite sau pasakyti 3-iojo ir 4-ojo sakinio iš aukščiau pateiktos “maldelės” taip, kad patys tuo patikėtumėte - galbūt dar nesate pakankamai pasirengę pristatymui? Tokiu atveju jums gali praversti straipsnis “Prezentacija pagal 6 žingsnių planą”, šių eilučių autoriaus parašytas specialiai portalo DELFI užsakymu, o jį rasite, paspaudę čia:   4.Straipsnis iš delfi.lt

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© S.Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Koks „PowerPoint” skaidrių kiekis yra geriausias sėkmingai prezentacijai? Beveik visais atvejis - kuo mažesnis. Kad sutaupytumėte prezentacijos klausytojų laiko (ir nervų), pasinaudokite taisykle „10-20-30″.

JAV profesionaliam investuotojui Guy‘ui Kawasakiui teko išklausyti šimtus verslininkų, per pristatymus giriančių savo įmones. Dauguma jo matytų prezentacijų (pateikčių) buvo visiškas šlamštas: ekrane rodoma po 60 skaidrių apie „netrukus gaunamą patentą”, „pranašumą, jei į rinką įeini pirmas” arba „bent vieną procentą kinų pirkėjų, kurių pakaktų mūsų naujo produkto atsiperkamumui…”

Ir tuomet G. Kawasakis išrado genialią taisyklę „10/20/30″. Viskas labai paprasta: prezentaciją turi sudaryti ne daugiau negu 10 „PowerPoint” skaidrių, bendra trukmė ne ilgesnė kaip 20 min., o šrifto dydis kiekvienoje skaidrėje - ne mažesnis negu 30 punktų (beje, jei nepakeitėte savo kompiuterio nustatymų, įsijungus „MS PowerPoint” programą, pradinis rašomų raidžių dydis automatiškai bus 32, o antraštėse - 44).

Kodėl būtent taip

G. Kawasakio manymu, 10 - optimalus  skaidrių kiekis, nes per vieną verslo susitikimą normalus žmogus nepajėgs įsisavinti daugiau negu 10 jam pristatomų koncepcijų, o verslininkai ir yra palyginti normalūs žmonės. Jis sako, kad jei žmogui per PowerPoint pristatymą nepakanka 10 skaidrių tam, kad paaiškintų apie savo naują įmonę, yra didelė tikimybė, kad jis tos įmonės iš viso neturi.

Taigi, dešimties skaidrių komentavimui prezentacijos metu - 20 min. O kodėl tik 20, jei standartinis verslo susitikimas trunka 60 min.? Atsakymas: kad turėtumėte atsarginių 40 min. savo nešiojamam kompiuteriui sujungti su projektoriumi ir jie netgi ir veiktų! Bet čia juokais… Jei rimčiau - visuomet atsiras žmonių, kurie į jūsų prezentaciją ateis pavėlavę arba turės anksčiau išeiti. Todėl saugiausia pristatymus (PowerPoint pateiktis, prezentacijas) pabaigti per 20 min. ir turėti dar 40 min. - diskusijoms ir atsakymams į publikos klausimus.

Daugumoje G. Kawasakio matytų „PowerPoint” skaidrių buvo prirašytos 10-ojo dydžio šriftu: prezentacijos autorius prisirašo kuo daugiau teksto ir balsu skaito iš ekrano. Tačiau vos tik pastebėjusi, kad pranešėjas viską skaito paraidžiui, publika akimis tekstą perbėgs greičiau. Štai ir nebesutampa publikos ir pranešėjo tempai. Nepasitenkinimas (atvirai arba mintyse) - garantuotas.

Iš kur tiek daug teksto skaidrėse

Dėl dvejopų priežasčių:

  • kai pranešėjas ne itin gerai išmano savo medžiagą ir užrašų reikia “dėl drąsos”;
  • kai klaidingai manoma: kuo daugiau teksto - tuo solidesnis įspūdis publikai. Visgi klausytojai dažniausiai nebūna kvaili… Juk jeigu kepsnys ne pats geriausias - nepadės net ir gausiai barstoma druska…

Skaidrėse rašykite ne mažesniu negu 30-ojo dydžio šriftu - jūsų „PowerPoint” prezentacija tik pagerės, nes norom nenorom turėsite atsirinkti svarbiausius dalykus. Kitkas tiesiog netilps skaidrėje.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Ernst Rose / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments 1 komentaras »

Kartą susimąsčiau: ką patarčiau, jei savo gero draugo prezentacijai patobulinti turėčiau tik 1 minutę? Duočiau jam 3 patarimus. Vienas jų - šiame straipsnyje.

Per 10 pastarųjų metų nesu girdėjęs ką nors piktinantis, kad prezentacija (PowerPoint pristatymas, pateiktis) užtruko per trumpai. Priešingai. Dažniausiai prezentacija būna per ilga.

Kai klausytojai informaciją priima ausimis (ne akimis), pirmoji dėmesio krizė pasiekiama vidutiniškai 3-iąją pristatymo minutę. Tą akimirką auditorijos mintys nejučia atitrūksta nuo prezentacijos arba mažų mažiausiai dėmesys susilpnėja (neatsitiktinai Vakaruose komercinės radijo stotys tarp dainų kalba ne ilgiau kaip 2 min. 30 sek.). Blogiausia, kad standartinis pristatymas ar prezentacija trunka gerokai ilgiau - ir pusvalandį, ir valandą…

Pagal JAV verslo autoriteto Guy‘aus Kawasakio taisyklę „10-20-30″ gera prezentacija turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 min. Vertingas patarimas prezentacijų (pateikčių) rengėjams. Tačiau didėjant gyvenimo tempui ir informacijos perkrovai, šis trukmės limitas jau per švelnus. Ypač tais atvejais, kai prezentacija skirta aukščiausio lygio vadovams (jų laikas - brangiausias resursas). Arba konkursinėje situacijoje - kai vienas po kito publikai pristatymus rengia keletas konkurentų.

Pranašumo formulė: patrigubinkite

Taigi, patarimas norintiems sublizgėti tarp konkurentų: jūsų prezentacija (pristatymas) turi būti trigubai trumpesnė negu kitų, ir į ją reikia investuoti trigubai daugiau laiko (idealiu atveju - dešimteriopai daugiau, nes į 1 val. sėkmingos prezentacijos paprastai investuojama 10-90 val. pasiruošimo).

Šiame patarime slypi triguba nauda: trumpesnė prezentacija mažiau vargins klausytojus. Ją lengviau įsimins. Trečioji nauda - dar didesnė: siekdami sutrumpinti prezentaciją, patys norom nenorom turėsite atlikti du nelengvus, bet visada atsiperkančius žygdarbius:

  1. sugrupuoti informaciją į pirmaeilę ir antraeilę (pastarosios geriausia iš viso atsisakyti);
  2. susisteminti pirmaeilę informaciją pagal aiškią logiką - kad viską būtų galima išdėstyti ne daugiau negu 3-5 esminiais punktais.

Gerai susisteminta informacija publikai siunčia pranešimą „tarp eilučių” - prezentacijos autorius yra disciplinuotas, kompetentingas ir gerai pasirengęs.

Drąsiausiems - „5 min. principas”

O dabar tas pat patarimas - kitaip. Tiems, kas turi daugiau patirties su prezentacijomis (pateiktimis, pristatymais). Arba tiems, kam reikia maksimalaus efekto. Sutalpinkite esmę į 5 minutes, o visa kita serviruokite „pagal apetitą”. Numanau pirmąją jūsų reakciją: juk netilps kokių 80-90 proc. informacijos? Ką su ja daryti?

Išnaudoti! Tik ne informacinėje prezentacijos dalyje, o po pirmųjų 5 minučių pasiteiraujant publikos - kokių bus klausimų. Jei klausimų neatsiranda, galima pačiam kelti retorinius klausimus. Nes į šalį atidėję 80-90 proc. informacijos, turėsite gerą įdirbį ir didelį atsargų bagažą.

Su šia tema susijęs straipsnis:

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida)

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Maren Be-ler / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »