Posts Tagged “prezentacija”

Prieš svarbią prezentaciją reiktų pasitikrinti - ar gerai pasiruošta. Tačiau savo paties darbo kokybę įsivertinti būna nelengva. Pasitikrinimui gali praversti šie kontroliniai klausimai:

.

1. Ar pats sau jau esu išsiaiškinęs, KOKIĄ žinią pranešu šioje prezentacijoje: GERĄ ar BLOGĄ?

Tai itin svarbu, jei prezentacijos klausysis vadovai - jie jau pradžioje norės žinoti: viskas tvarkoj ir toliau gal net nebebūtina klausytis? O Jei pranešama apie grėsmes ir reikia reaguoti - kitas reikalas.

Bėda ta, kad ekspertai kai kada naudoja tik specialistams suprantamą terminologiją, o mažiau įsigilinę į temą klausytojai po prezentacijos susižvalgo: “Tai čia visa tai reiškia, kad yra gerai, ar kad blogai?” Šito reiktų išvengti.

.

2. Ar mano prezentacijoje yra įvardinama kokia nors NAUDA arba GRĖSMĖ publikai?

Prezentacijų autoriai kartais pernelyg įsigilina į technines pristatomo produkto charakteristikas. Arba kalba apie tai, kas rūpi jiems patiems, o ne klausytojams. Pvz., “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus ne trečiame meniu lygyje, bet pirmame”. Toks pasakymas nebūtinai sudomins klausytojus. Jie labiau suklustų, jei išgirstų apie naudą jiems, klausytojams, pvz.: “Kai patobulinsim interneto svetainę, tas operacijos mygtukas bus startiniame puslapyje. Jūs galite paklausti: o kokia iš to nauda jums? Atsakysiu: anksčiau jūs kas kartą sugaišdavote vidutiniškai po 7 sek., kol internete “prisikasdavote” iki šio mygtuko, o nuo šiol tai pačiai operacijai jums pakaks 1 sek., t. y. jūs sutaupysite laiko - vien jūsų padalinyje bus iš viso sutaupytos 2 valandos kiekvieną mėnesį.”

.

3. Ar klausytojams bus aišku, ką po mano prezentacijos jie turėtų daryti KITAIP negu iki šiol?

(Pvz., “Apibendrindamas pasakysiu: siūlau už komunalines paslaugas mokėti nebe per internetinį banką, o pasinaudojant tokia ir tokia interneto svetaine, kuri yra patikima, saugi ir už paslaugas ima mažiau negu bet kuris bankas”).

.

4. Kodėl prezentacijos klausytojai turėtų patikėti, kad mano pasiūlymas yra geras ir apgalvotas?

Ar mano prezentacijoje pateikiami įrodymai ir argumentai klausytojams tikrai bus įtikinantys? Šiaip dažniausiai nereikia dešimčių argumentų - pakanka trijų. Bet su sąlyga, kad tai stiprūs argumentai.

.

5. Ar mano prezentacijoje pateikiami ne vien abstraktūs teiginiai?

Kitaip tariant, ar prezentacijoje yra pavyzdžių, tikrų atvejų iš praktikos, statistikos duomenų, tyrimų rezultatų, iliustracijų ir kitų konkrečių, o ne abstrakčių dalykų?

.

6. Ar pasiklausius mano prezentacijos, įmanoma ją perpasakoti kitiems?

Įsivaizduokit, kad kuris nors jūsų būsimas klausytojas turės perpasakoti jūsų prezentaciją savo kolegoms, kurie nebuvo jūsų prezentacijoje. Jei perpasakoti nelengva - vadinasi, prezentacija pernelyg neaiški. Arba joje visko per daug. Arba ji pernelyg teoretizuota, abstrakti, nepraturtinta pavyzdžiais.

.

7. Ar esu apgalvojęs, kokių klausimų man gali po prezentacijos pateikti klausytojai?

Dar geriau, jei pasvarstysite, kurie klausimai gali būti sunkiausi ir kaip į juos atsakytumėte.

.

.

Taip pat jus gali sudominti šie patarimai: Dažniausios rekomendacijos “PowerPoint” prezentacijoms

.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis - reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų - kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon” - brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Lt (gal net veikiantį).

Arba nebrangu. Nes „Sky Moon Tourbillon” - tik antras pagal kainą rankinis laikrodis pasaulyje. Jei tikėsime JAV žurnalu „Forbes”, brangiausias yra šveicariškas laikrodis „Super Ice Cube” su 1 897 briliantais. Už 848 045 EUR.

Kada skaičius tikrai didelis?

Kai palyginamas su mažesniu. Dideli skaičiai prezentacijoje (pateiktyje, PowerPoint pristatyme) psichologiškai „sumažėja”, kai atsiduria šalia didesnių. Arba „padidėja” greta mažesnių. Nesileisdami į svarstymus, kiek tai padoru, pateiksime pavyzdžių: kaip sugretinimą panaudoja prezentacijų profesionalai.

Tarkim, kasmet į pasaulio jūras iš laivų išverčiama 6 mln. t šiukšlių. Tai faktas, įspūdingas ne kiekvienam. Sustiprinkime efektą, pridurdami: tai yra tiek pat, kiek visos Lietuvos virtuvių atliekos, dabartiniais tempais išmestos per 20 metų.

Neseniai į radijo laidą paskambinusi klausytoja irgi panaudojo sugretinimą: „Kaip galima valstybinės įstaigos vadovui mokėti 50 000 Lt algą per mėnesį, jei visa provincijos mokykla gauna tik 43 000 Lt Lt per metus?”

Multiplikacija

Vienas iš būdų skaičiams psichologiškai padidinti - multiplikacija. Pvz.,: „Jei bent 15 min. per dieną nenorėdami tenkinate kitų prašymus, per metus susikaupia 91 val., per 10 metų - 114 darbo dienų. Tai pusmetis neapmokamo darbo”. Čia vardan įspūdžio skaičius buvo padaugintas iš dienų kiekio per metus.

Arba priešingai - pavyzdys apie sumažinimą. Automobilių pardavėjai metinę lizingo įmoką padalindavo iš 365 ir reklamoje skelbdavo: „Tik 30 Lt per dieną!” Žinoma, visi pasiskaičiuos, kas už to slypi. Bet dėmesys - pritrauktas, išlaikyti publikos per prezentaciją (PowerPoint pristatymą, pateiktį) - vienas svarbiausių dalykų.

Litais - seksualiau

Dirbdamas reklamos agentūroje, stebėjau „Focus” diskusijų grupę. Jauni vilniečiai ten diskutavo apie nuolaidas drabužių parduotuvėse. Jei mažiau negu 20 proc. - jiems visai ne nuolaida. Tas faktas pravertė vėliau. Kai viena prekybos įmonė planavo platinti kuponus su 10 proc. nuolaida vyriškiems kostiumams, patarėme to nedaryti. Kostiumas kainuoja apie 1000 Lt? Gerai, tuomet ant kupono užrašykim: 100 Lt dovana kostiumo pirkėjui! Nauda pinigais - „arčiau kūno”.

Ir 1 proc. gali kandžiotis

Kai skaičiai dideli - ne taip ir sunku. O jei darbuotojus reikia įtikinti, kad broko kiekį privalom sumažinti 1 procentu? Tuoj kas nors burbtels: kam rūpi tas procentėlis… Paklauskime taip manančio: „Buityje jums turbūt nepatiktų ir 1 proc. broko? Sakysim, kalbant apie aprūpinimą elektros energija - 1 proc. broko reikštų, kad be elektros gyventumėte po 14 min. kasdien.”

Kiti būdai skaičiams pabrėžti

  • Nepatrauklaus fakto sumenkinimas greta dar blogesnio („siaubo skaičiaus”).
  • Neįspūdingo skaičiaus perskaičiavimas į kitus dydžius - labiau jaudinančius vaizduotę.
  • Akcentavimas intonacijomis: vien pauze ir loginiu kirčiu įspūdį galima padidinti iki 80 proc.
  • Nebūtinų duomenų atsisakymas: pateiktyje (prezentacijoje, pristatyme) pateikime tik tai, kas tikrai įspūdinga.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

(straipsnis buvo publikuotas dienraštyje “Verslo žinios” 2010-01-28)

© Berwis / Pixelio nuotrauka

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Daugumos vadovų dienotvarkė perkrauta, jie turi mažai laiko, yra nekantrūs ir neatidūs klausytojai… Šito nepakeisite. Tačiau rengdami prezentaciją būtent vadovams, galite į tai atsižvelgti.

Pasvarstykite, ar galėtumėte savo prezentaciją (Power Point pristatymą, pateiktį) sustiprinti štai tokiais privalumais:

  • Prezentacijos tikslas turi būti aiškus (vadovai susierzins, jei po prezentacijos liks neaišku: „O ką man tuo norėjo pasakyti?”).
  • Jei naudojate projektorių, neskubėkite ant stalo išdėlioti atspausdintos dalomosios medžiagos - rizikuotumėte, nes tekstą greitai permes akimis ir nervinsis: kurių galų mums balsu skaito tai, ką patys jau perskaitėme.
  • Prezentacijos temą susiekite su įmonės marketingo komunikacijos kryptimi (pvz. mes esame inovacijų lyderiai), naujausia rinkos situacija (pvz., paaštrėjo konkurencija ir krito kainos), aktualia problema (tarkim, dėl šalčių sumažėjo kino žiūrovų) ar kitu dalyku, kuris aktualus vadovui.
  • Informaciją padalinkite į logiškus struktūrinius blokus.
  • Geriausia, jei informacinių blokų eilės tvarka - manevringa ir ją galima keisti, atsižvelgiant į situaciją (tarkim, jei dėl laiko stokos tektų sutrumpinti prezentaciją arba peršokant pradėti nuo kito punkto).
  • Prezentacijoje visada tiks paprastas pasakojimas arba ryškus pavyzdys, kurį lengva įsiminti ir perpasakoti kitiems (labai galimas daiktas, kad jūsų prezentacijos esmę vadovas vėliau perpasakos pavaldiniams arba partneriams).
  • Kontroliuokite savo žodyną: vadovai, kaip ir visi žmonės, labiau nori, kad būtų kalbama apie jų reikalus, o ne jūsų (pvz., prezentacijos įžangai geriau tiks sakinys „Šio susitikimo tikslas - įvertinti naują galimybę JŪSŲ įmonei…”, bet ne „Šiandien AŠ labai norėčiau papasakoti…”).

Apibendrinant: vadovams skirtą prezentaciją planuokite pagal formulę „Trumpai, aiškiai, manevringai“. Negailestingai sutrumpinkite prezentaciją iki 5 min. - visą kitą paaiškinsite klausimų-atsakymų dalyje.

Apie trumpos prezentacijos pranašumą skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Konstantin Gastmann / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ar sugebėsime prezentacijos (pateikties, pristatymo) metu prikaustyti publikos dėmesį? Čia daug priklauso nuo to, ar pavyks įtraukti klausytojus - kad jie būtų ne pasyvūs monologo stebėtojai (vienos krypties komunikacija), bet aktyvūs dalyviai (dviejų krypčių komunikacija). Štai keletas paprasčiausių galimybių publikos išjudinimui: 

 

  • Užduokime klausimų arba surenkime labai trumpą dalyvių apklausą (”Pakelkite ranką, kas dar nesate užsiregistravę interneto socialiniuose tinkluose, pvz., Facebook?”). Svarbu: klausimai turi būti kompaktiški - ne daugiau 2 sakinių.

 

  • Stebinkime staigmenomis ir nekartokime tų pačių arba panašių retorinių klausimų. Išimtis: jei specialiai esame sumanę prezentacijos pradžioje ir pabaigoje pateikti tą patį klausimą (pvz., per mokymus viešųjų ryšių specialistams kartais paklausiu: “Kas nebijote duoti interviu žurnalistams?” ir jei pasitaiko 1-2 nebijantys, prie to paties klausimo grįžtame ir pabaigoje - pasitikrinimui, kiek pasikeitė požiūriai).

 

  • Pasiteiraukime: gal bus klausimų iš publikos. Tik atsargiai - neretai pasitaiko “gudručių”, keistuolių arba plepių - jie gali nuklysti į pievas ir išbalansuoti visą jūsų prezentacijos dramaturgiją (reiks stabdyti diskusijas ir grįžti prie pagrindinės temos). Svarbu:net ir tokiais atvejais išlikti mandagiems ir neprarasti pusiausvyros.

 

  • Jei  patalpoje, kur rengiame prezentaciją, nėra mikrofono publikos klausimams, garsiai pakartokime mums užduodamus klausimus. Kitu atveju klausytojai susierzins, jei vienas klausinėja, kitas atsakinėja, o visi likusieji neišgirsta diskusijos turinio.

 

  • Pagalvokime iš anksto: kada ir kaip pasieksime, kad publika pajudėtų. Pvz., pakvieskime visus atsistoti ir prieiti prie gretimo stalo, kur parengtas koks nors demonstracinis daiktas ir ką nors toje vietoje paaiškinę ar parodę, leiskime prezentacijos klausytojams vėl grįžti į savo vietas.

 

  • Pasitelkime padėjėją iš publikos: kad minutėlei palaikytų mūsų paduotą demonstracinį daiktą, ką nors patikrintų ar kt. (tik užduotis turi būti akivaizdžiai lengva ir nesukelti žmonėms įtarimų, kad vieną iš jų pastatysime į keblią padėtį).

 

  • Niekada nepradėkime prezentacijos (pristatymo), kol publika šurmuliuoja. Verčiau padaryti reikšminę pauzę, kol dauguma pastebės, kad jau ketiname kalbėti. Veikia ir kiti du patikrinti būdai: iškeliame rankoje su tema susijusį daiktą ir palūkėjame, kol publika susidomės. Arba demonstracinėje lentoje tylomis pradedame piešti ką nors ne iškart iššifruojamo - žmonės iš smalsumo nutyla.

 

Beje, ne visada verta skatinti, kad pateikties (prezentacijos, pristatymo) metu publika fiziškai pajudėtų - daug kas priklauso nuo klausytojų skaičiaus. Kai prezentaciją rengiame trims ar penkiems žmonėms, įtraukime juos į “dienotvarkės formavimą” (pasiteiraukime nuomonės ir būkim pasiruošę pagal dalyvių pageidavimus sukeisti prezentacijos komponentų eiliškumą, pvz., “Siūlau pradėtii nuo mūsų atlikto tyrimo metodikos pristatymo, po to būtų tyrimo išvada ir pabaigoje - mūsų rekomendacija. Ar priimtina tokia eilės tvarka, ar norėtumėte taupydami laiką iškart pradėti nuo tyrimo išvadų?”). Kai klausytojų turime kelias dešimtis ar daugiau - geriau ne klausti nuomonės, bet paraginti pakelti rankas (atsakant į klausimą ar pan.). Žodžiu, “judinkime” didesnes auditorijas.

 

Apie sėkmingus ir nesėkmingus publikos įtraukimo pavyzdžius pateikčių (pristatytmų) metu - skaitykite, paspaudę čia:

Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1).

 

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Stephanie Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

(Čia straipsnio tęsinys, pirmas tris dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida - esminė)

 

4-oji klaida:

Sprendimas prezentuojamas pernelyg „sąžiningai”

 

Viename kopijavimo aparatų prekybos salone šnekučiuojuosi su verslo partneriais: gen. direktoriumi ir komercijos direktoriumi. Salone pasirodo vienišas klientas. Kažkodėl nėra pardavėjo, todėl pirmasis įmonės asmuo antakio judesiu parodo komercijos direktoriui - nueik pas jį, pakonsultuok. Tas nueina. Po poros sekundžių grįžta. „Tai ko tu jį paleidai taip greitai?” - susierzinęs klausia vadovas. „O ką jam galėjau pasiūlyti? Šią savaitę gi salone nieko gero neturim…” Liguisto sąžiningumo priepuolis ar neprofesionalumas?

Daugumai dalykiškų žmonių (pvz., technikų, inžinierių, gamybininkų ar kitų specialistų) panašiose situacijose sunku: jie visiškai nenori nei „daryti šou”, nei „išpūsti” savo produktų, idėjų, pasiūlymų. Tokiems konkretiems žmonėms ir per prezentacijas (PowerPoint pristatymus) atrodo, kad jei pasiūlymas geras - jis kalbės pats už save. Jiems norisi būti sąžiningais - prezentacijos (pateikties) klausytojams privalu pranešti ir apie pristatomo dalyko trūkumus, problemas. Arba visas detales net iki „penktojo skaičiaus po kablelio”, kuris rūpi tik siauriausiam specialistų ratui.

„Na, šitas tris skaidres rodysiu labai trumpai, jos nelabai man patinka, o ir nesvarbios”, - kartą pasakė bičiulis, rodydamas savo „PowerPointo” prezentaciją. Klausimas: kodėl jų dar neišmetei, jei ir pats nepatenkintas?

Auditorija susirenka ne tam, kad išgirstų, kas pranešėjui nesiseka ar kelia abejonių. Verslas nemėgsta klausytis apie problemas - pakanka savų. Žmonės laukia kitko - pasiūlymų ir sprendimų. Nušlifuotų, atrinktų, apgalvotų. Ir patraukliai supakuotų!

 

Patarimas: mažiau nebūtinų dalykų, daugiau emocijų

Žmogaus smegenys nemėgsta smulkmenų sąvartyno. Nemėgsta abstrakčių teiginių. Mėgsta įdomius pasakojimus.

Kadaise dirbau kūrybinėje reklamos agentūroje, kurios vadovas per prezentacijas (beje, dabar jos jau vadinamos pateiktimis) pasakodavo: „Vieną dieną mūsų vairuotojas pamatė niekaip nebaigiamą reklaminio plakato eskizą, kur trūko tik šmaikščios antraštės. Eskize šalia viskio butelio škotų muzikantas pūtė dūdmaišį. Vairuotojas ir pasakė: „O! Škotas „įkalė” viskio ir pučia į dūzgiantį alkotesterį?” Idėją pardavėme viskio gamintojui ir laimėjome prizą reklamos festivalyje…” Šitaip efektyviau negu sausai pasakyti: „Mūsų reklamos agentūroje visi žmonės labai kūrybiški“. Ar ne?

Per prezentaciją papasakokite apie netikėtus atradimus, komiškas situacijas ar paradoksus - tik visuomet taip, kad įmonę ir save patį pavaizduotumėte palankioje šviesoje. Labai gerai, jei tuo pačiu pasiseks pabrėžti:

  • kiek patirties ir žinių sudėta rengiant pasiūlymą;
  • kiek daug investuota į sprendimo paieškas;
  • kokie stipriausi ekspertai buvo įtraukti;
  • ką siūlote tik jūs ir niekas kitas;
  • ką atlikote, tikrindami pasiūlymo tinkamumą.

Beje, dėl paskutinio punkto. Vienam vokiškos elektronikos tiekėjui padėjau rengtis svarbiam susitikimui. Po konsultacijų atėjo lemiama prezentacijos diena. Mano klientas savo potencialiam užsakovui nebesakė sausai ir abstrakčiai: „Mūsų elektroninis prietaisas yra apsaugotas nuo vagystės”. Ne. Vietoj to prezentacijos pabaigoje suvyniojo demonstracinį gaminio pavyzdį į aliuminio folijos ritinį, tada dar užmetė striukę ir parodė, kas nutinka, kai gudraujantis vagišius bando “apgauti” elektroninius vartus. Pasigirdo aliarmo signalas. Galvos linksėjimas - potencialus užsakovas patenkintas. Jam visai nebūtina žinoti, kad ši demonstracija vakar buvo repetuota ištisas valandas. Ir kad besibandant sudegė akumuliatorius, o pakaitalo naktį ieškota 100 km spinduliu, kol technines bėdas pavyko išspręsti tik paryčiui…

 

 Taip pat skaitykite:

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

 

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

  

Vienintelės įtikinimo priemonės naudojimas - labiausiai paplitusi ir principinė prezentacijų (PowerPoint pristatymų) klaida. Beje, čia straipsnio tęsinys, pirmas dvi dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 

3-oji klaida

“Svarbiausia - gražios PowerPointo pristatymo skaidrės…”

 

Pranešėjas klausytojams padalina po 2 šiaudelius. Paprašo įsikišti juos į burną, dviem pirštais užsispausti nosį. Tada keletą kartų įkvėpti ir iškvėpti tik per šiaudelius. Po to pritūpti ir atsistoti - tebekvėpuojant per šiaudelius. „Šitaip kasdien jaučiasi žmogus, sergantis astma” - sako prezentatorius. Tai prezentacija iš vienos medikų ir farmacininkų konferencijos apie astmos problemas ir gydymą. Ar „PowerPointo” skaidrėmis klausytojams būtų perteiktas bent trečdalis įspūdžio?..

Ir visiškai kitoks pavyzdys. Neseniai vienoje metinėje specialistų konferencijoje 300 žmonių sėdėjo priešais ekraną, kuriame rodė tekstines skaidres: ant pilko fono - 7 pastraipos po 5-10 eilučių. Paskutinėje žiūrovų eilėje buvo paprasčiausiai neįmanoma įskaityti smulkaus šrifto. Nelabai kas ir beskaitė…

Kad „PowerPointo” prezentacijos (arba naujesnis terminas - pateiktys) „nebeveža”, prieš publiką bent keletą kartų stovėję pranešėjai patyrė savo kailiu. Jie intuityviai ieško kažko tokio… Na, tokio… Turiu visiškai naują įdomų atvejį - būtent apie tai. Vienos tarptautinės alaus gamyklos rinkodaros ekspertas (dirbantis ne Lietuvoje) kreipiasi į mane, norėdamas pasikonsultuoti dėl svarbios prezentacijos (pateikties). Trumpai tariant, šis talentingas žmogus nori parengti nestandartinę prezentaciją. Įdomesnę ir įspūdingesnę, nes klausysis svarbūs žmonės. Ištrauka iš jo atsiųsto el. laiško: „Pristatysiu rinkos analizę. Prezentaciją sudarys 10 skaidrių. Pridėjau visokių juokingų nuotraukų, bet, tikiuosi, tai bus naujovė: nutariau naudoti… pirštų prezentaciją - esmė bus rodoma su pirštais. Pvz., iliustruojant teiginį „50% geria alų” - skaidrėje rodoma 1 ranka arba 5 pirštai. Kai kalbėsiu apie 5 segmentus, 4 pagrindinius gamintojus, 3 prekės ženklus ir vieną esminį faktą - vėl viskas akcentuojama pirštais. Kokios rekomendacijos? Gal krepšinio teisėju persirengti?”

Žiūrėkit: paskutiniame klausime intuityviai išreikšta tai, kas įrodyta ir tyrimais. Projektorius ir ekranas su skaidrėmis - nėra pati įspūdingiausia priemonė. Kai prezentacija atsakinga - norisi dar ko nors sudominančio (pvz., specialios aprangos, netikėto motyvo ar kt.). Beje, ką patariau tam kolegai vietoj “PowerPointo” prezentacijos ir kas suveikė užtikrintai - parašysiu kituose straipsniuose.

Mes kiekvienas esame matę daugybę „PowerPointo” prezentacijų. Tačiau kiek prisimename tokių, kurios buvo pritrenkiančios? Paprastai prezentacijos būna sėkmingos ne todėl, kad pranešėjas ekrane rodė skaidres. Devyniais iš dešimties atveju projekcija prietemoje nužudo susidomėjimą, atbukina dėmesį ir sunaikina įtaigos jėgą… O juk geroje prezentacijoje turėtume ne vardinti esminius teiginius skaidrėse, bet parodyti ir įrodyti - kodėl mūsų siūlomas sprendimas yra naudingas auditorijai.

 

Kodėl „PowerPointo” skaidrės neefektyvios? Skaitykite: “Powerpointo” eros pabaiga.

 

Patarimas: nepamirškite alternatyvių įtaigos priemonių

Yra daugybė priemonių, kuriomis žmonės naudojosi iki 1987 m. (kai „Microsoft” iš dviejų vyrukų nusipirko „PowerPointo” programą). Ir naudojasi XXI amžiuje. Apie keletą pačių paprasčiausių iš jų skaitykite:

Alternatyvos „PowerPointui”: 10 idėjų

Toliau apie pagrindines prezentacijų klaidas skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida) 

 

 

Prezentacijų konsultantas (pateikčių, pristatymų konsultantasArturas Laskauskas  Kontaktai 

         © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        Wasianed / Flickr nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Geriausios prezentacijos - visada skirtingos. Blogiausios - panašios, nes kartoja tas pačias klaidas. Toliau pristatome būdingiausių klaidų penketuką (čia straipsnio tęsinys; pradžią skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5)

 

 

2-OJI KLAIDA

Sprendimas prezentuojamas ne ta kalba, kuri suprantama klientui 

Vienoje žinomoje lietuviškoje valstybinėje įmonėje vadovė gavo laišką iš giminingos institucijos Lenkijoje. Viskas tvarkoj, tik tas oficialus raštas parašytas… lenkų kalba. Ką gi, norint, įmanoma ir lenkišką turinį suprasti. Įmonės vadovė išsiuntė lenkams oficialų atsakymą. Lietuvių kalba…

Tai kraštutinis pavyzdys. Bet panašią atmetimo reakciją sukelia kas antra prezentacija (pateiktis, pristatymas). Nes ekspertai siūlomą sprendimą klausytojams dažnai pristato savo, o ne adresato kalba. Prezentatoriai remiasi savo vertybėmis, savo emocine savijauta, savo poreikiais ir savo norais. Bet ne klientų. „Apie mus”, „Mūsų komanda”, „Mūsų darbai”, „Ką mes siūlome” - rasime ne vienos prezentacijos skaidrėse… Ir kažkur pamirštamas klausimas: o kas iš to klientui?

Apsukrios firmos eina trumpiausiu keliu - bando klientui primesti, kad įmonės poreikis iš tikrųjų esąs kliento poreikis: „Mano artimas bankas” arba „Čia mano radijas”. Klientas juk patikės ir pats pakartos tuos pačius žodžius… Bet įsivaizduokime: vidurnaktį gatvėje nepažįstamas vyras prišoka prie moters su žodžiais „Aš tavo artimas vyras”. Ar moteris tikrai pagalvos: „Ak, taip, kaip aš galėjau nežinoti, juk čia mano artimas vyras”?.. Klientai XXI amžiuje juk nekvaili.

Atskira tema - kai pristatymo (prezentacijos) autorius naudoja klientams nesuprantamą profesinį žargoną (pvz., reklamos agentūrų prezentacijose: „kreatyvai”, „artai”, „kleimai”, „kopiraiteriai”, „reikės papušinti” ir kt.). Po vienos tokios prezentacijos paklausiau klausytojo (agentūros kliento) - kaip jautėsi. Atsakė, kad susierzino, nes daug ko nesuprato, bet buvo nepatogu klausti - apsikvailintų prieš pavaldinius. Ką jis darys toliau? Dvi galimybės: investuos laiko, kad išsiaiškintų nepažįstamą profesinį žargoną. Arba pakeis reklamos agentūrą - kad kitą kartą nebesijaustų kvailesnis. Kuri galimybė atrodo realesnė?..

  

Patarimas: prieš prezentuojant, pasižiūrėti kliento akimis 

Kai įmanoma, pasidomėkime dar prieš prezentaciją: kas rūpi mūsų auditorijai ir atskiriems žmonėms. Kokie jų charakteriai, mastymo stiliai, vertybės ir rūpimi klausimai? Ar teisingai įsivaizduojame jų problemas, baimes ir prioritetus?

Kai tam neskiriame laiko, atsitinka kaip tame anekdote, kur po sunkaus autoįvykio ligoninėje guli nukentėjusysis - visas sulaužytas, sugipsuotas, nejudamai subintuotas - tik surauktos akys pro tvarščius matosi. Burnoje - kramtomoji guma. Ir skausminga grimasa. Ateina konsultuoti gydytojas: „O, ligonis, matau, sveikstam - jau ir gumą pajėgiam kramtyti? Puiku, ruošiamės namo?” Jam atsako: „Baikit, daktare, nesupratot. Negi be visos šitos velniavos man dar karieso betrūksta…”

 Straipsnio tęsinį skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia dalis)

 

Apie kokybiškų prezentacijų (pateikčių) rengimą pagal paprasčiausią “Vakarienės” metodą skaitykite: “Prezentacija - kaip vakarienė“.

 

© Arturas Laskauskas Kontaktai

 

© Oliver Haja/ Pixelio nuotrauka

 

 

 

  • Kontaktai
  • Rodyk draugams

    Comments Komentavo 2 »

    Žmonės dažnai manęs klausia: ką nesudėtingo ir greito pritaikyti, kad nebūtų gėda stovint prieš rimtus prezentacijos klausytojus - verslo partnerius, klientus, potencialius pirkėjus, akcininkus?

    Štai keletas patarimų kuriant garantuotos kokybės prezentaciją (arba kaip dabar sakoma - pateiktį). Kai jau turime prezentacijos planą, apgalvokime šiuos svarbius dalykus:

    1. Galimi sėkmingi ir nesėkmingi scenarijai
    2. Prezentacijos aiškumas
    3. Klausytojų savijauta

    Scenarijus - šachmatininko akimis

    Prieš keletą metų viena šiuo metu labai žinoma draudimo bendrovė keitė pavadinimą ir tą proga savo kviestiniams svečiams organizavo didingą pristatymo renginį. Pasitelkė geriausią renginių režisierių. Sumanymas buvo įdomus: visi kieme susodinami prie staliukų. Pastato fasadas išvakarėse nuo stogo iki pat pamatų bus uždengtas milžinišku audeklu, kuris kulminaciniu momentu nukris tarsi paminklo atidengimo ceremonijoje. Visi pamatys naują gražią iškabą ir t. t.

    Tačiau. Renginio dieną nutiko siaubingas dalykas: likus keletui valandų iki susirenkant svečiams, dangus apsiniaukė audros debesimis, kilo didžiulis vėjas ir… nuplėšė nuo pastato visą audeklą. Viską atstatyti? Nebebuvo laiko. Apie 200 000 litų kainavęs reprezentacinis renginys - šuniui ant uodegos…

    Ką rengdamasis šiai atsakingai prezentacijai nuveiktų tikras šachmatininkas? Paskaičiuotų kelis ėjimus į priekį ir numatytų palankius ir nepalankius scenarijus! Vienas galimų sprendimų - dėl viso pikto apdrausti renginį nuo nelaimingų atsitikimų (juk tai draudimo bendrovė). Net jei spektaklį būtų sužlugdžiusi kokia negerovė, įmonės vadovas savo svečiams galėtų pranešti: „Ponios ir ponai, vėjas sugadino planuotą reginį. Bet bala nematė - mes juk draudimo bendrovė. Viskas buvo apdrausta, jokių nuostolių nepatyrėme, pakelkime šampano taures!”

    Ar klausytojams aišku?

    Vienas bičiulis pasakojo apie praeities versliuką. Užsienyje pirkdavo specialius metalinius antgalius vandens čiaupams ir Lietuvoje pardavinėdavo po 35 litus (uždarbis - keleriopas). Potencialiam pirkėjui surengdavo trumpą prezentaciją: vonioje paprašydavo atsukti čiaupą ir su chronometru rankoje pademonstruodavo, kad pilnas kibiras pribėga per 15 sekundžių. Tada ant standartinio čiaupo galo prisukdavo savo siūlomą metalinį antgalį - dabar kibiras prisipildydavo per 30 sekundžių.

    Nežinau, ar jūs iškart supratote prezentacijos rodomą naudą klientui. Prisipažinsiu: aš, kaip ir kiti kolegos - ne iš karto. Tai reiškia, kad man turėjo aiškinti iš naujo. O tas kainuoja brangų laiką, per kurį būtų galima čiaupo antgalius parduoti jau kitiems pirkėjams.

    O kad būtų aiškiau klientams, tereikėjo vienos smulkmenos: išgryninti pagrindinę mintį ir visą prezentaciją pakreipti šiek tiek kitaip. Parodyti, kad per 15 sekundžių iki galo atsuktas tradicinis čiaupas pripildo PILNĄ kibirą vandens. O su antgaliu per tą patį laiką - tik PUSĘ kibiro. Būtų akivaizdu, kad sutaupoma iki 50 proc. vandens (antgalis vandenį „atskiedžia” oru - srovės stiprumas toks pat, vandens išbėga mažiau). Tarkim, viešbučiui - akivaizdžiai reikalingas pirkinys. Bet efektingoje prezentacijoje nauda klausytojui turi paaiškėti iš pirmo karto.

    Kaip jie jausis, ką galvos?

    Viena inovatyvi įmonė pasikvietė mane pagalbon: kad sukurčiau atsakingą prezentaciją jų svarbiam klientui. Nesileisdamas į smulkmenas pasakysiu, kad ta įmonė gamina labai specifinius polimerinius gaminius statyboms. Galima sakyti, dirbtinius grindinio akmenis, kurie atrodo visiškai taip pat kaip tikri „laukiniai” akmenys. Bet tamsoje šviečia. Žodžiu, įmonės išskirtinumas ir stiprioji pusė - kad jos pagamintų „šviečiančių akmenų” pagal išvaizdą beveik neįmanoma atskirti nuo tikrų akmenų.

    Mano pasiūlytas prezentacijos scenarijus buvo toks: pirmiausia nenaudokime jokių „PowerPointo” skaidrių, nors šitaip mūsų vietoje pasielgtų 9 iš 10 žmonių. Verčiau išdėliokime ant grindų kokių 10 tikrų tašyto natūralaus akmens trinkelių. Tarp jų įmaišykim porą dirbtinių akmenų, tik jų pradžioje neįjunkime, kad kol kas nešviestų. Pasikviečiam klientą ir jam pasiūlom mažą žaidimą: paprašom atspėti, kurie iš sudėliotų akmenų yra dirbtiniai. Kitaip tariant, kurie du „akmenys” netrukus švies. Pabrėžiam, kad tai yra labai sunki užduotis - net patys įmonės darbuotojai iki šiol nesugebėjo iš pirmo karto atspėti.

    Sumanymas geras tuo, kad paprastas ir su intriga. Jokios manipuliacijos, apgaulės ir nepagarbos klientui. Galimi du scenarijai (abu palankūs įmonei gamintojai):

    • klientas neatspės, kurie akmenys dirbtiniai (vadinasi, jie gerai pagaminti - nesiskiria nuo tikrų);
    • klientas atspės (bet tuomet jis jausis išmintingas ir įžvalgus, nes kitiems jo vietoje iki šiol nepavyko išlukštenti tos pačios užduoties).

    Tikriausiai smalsu: kaip viskas vyko tikrovėje? Išgirdęs pasiūlymą sudalyvauti žaidime, klientas pradžioje klausiamai kilstelėjo antakį. Bet akimirką pasvarstęs sutiko. Ilgokai stebėjo akmenis, mąstė, kol galų gale bakstelėjo pirštu. Atspėjo teisingai. Ir nusišypsojo. Nes tai buvo nors ir mikroskopinė, bet visgi jo asmeninė pergalė. Kiekvienam smagu, kai sėkmingai išsprendi galvosūkį…

    Apibendrinant

    Tikriausiai matėte daug nesėkmingų prezentacijų. Daugelyje jų aptiktume pasikartojančių būdingų klaidų:

    • neapgalvotas scenarijus;
    • neaiški pagrindinė prezentacijos mintis;
    • neaiški nauda klausytojui („O kas man iš to?”);
    • klausytojui nuobodu, nes jį verčia klausytis monologo, neįtraukia jo, nesukuria intrigos.

    Šiuos trūkumus apvertę „aukštyn kojomis” ir pavertę priešingybėmis - gausime vieną iš paprasčiausių kokybiškos prezentacijos receptų. Taigi, turi būti:

    • apgalvoti scenarijai;
    • aiški mintis;
    • akivaizdi nauda klausytojui;
    • nenuobodu.

     

    Taip pat sužinokite, kaip padidinti prezentacijos (pateikties) efektyvumą, įtraukiant publiką: Garantuotos prezentacijos: publika nesnaus

    © Arturas Laskauskas. Kontaktai

    Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

    © Subea / PIXELIO’ nuotrauka

    Rodyk draugams

    Comments Komentavo 5 »

    Prezentacija (pateiktis)? Daugeliui dirbančiųjų ji automatiškai asocijuojasi su kompiuterine „PowerPointo“ programa: ekranas, projektorius ir skaidrės… Apklausos rodo: dauguma tokių prezentacijų yra migdančios ir nuobodžios. Sudomina vidutiniškai tik 1 iš 30 prezentacijų! Pagrindinė priežastis – daugelis pranešėjų svarbiausiais laiko du dalykus: dalykinę (arba profesinę) informaciją ir demonstracinę įrangą. Tuo tarpu jie patys mieliau lieka antrame plane (viena konsultuota klientė yra sakiusi, kad ji slepiasi už skaidrių, nes nenori būti dėmesio centre). Daug kalbėtojų per mažai reikšmės teikia emocijoms. Iš čia ir pranešimo stilius: nuasmenintas, monotoniškas, migdantis.

    Nenuobodi prezentacija?

    Asmeniškai aš esu tos nuomonės, kad „PowerPointo“ parengčių programą jau galima pamiršti, nes sėkmingiausiose prezentacijose publikos susižavėjimas pasiekiamas visiškai nenaudojant nei projektoriaus, nei skaidrių. Yra kitų priemonių – efektyvesnių.

    Tačiau kai vedu seminarus „Garantuotos kokybės prezentacija“, kai kurie žmonės man sako, kad jie nesijaučia esantys stiprūs kalbėtojai, todėl iškart atsisakyti „PowerPointo“ jiems nedrąsu. Bet iškalbos įgūdžius patobulinti gali kiekvienas - jei tik tai aktualu.

    Ko norėtume iš publikos?

    Kai prezentaciją rengiame darbuotojams, verslo partneriams ar klientams, paprastai turime tikslą – pasiekti, kad mūsų klausytojai kaip nors sureaguotų. Pvz., kad pirktų mūsų produktą. Arba susidomėtų idėja. Arba patikėtų siūlomu problemos sprendimu. Arba bent nebeūtų kategoriškai prieš ir sutiktų padiskutuoti ir t. t. Paradoksalu, bet jei pranešėjo paprašytume vienu sakiniu pasakyti savo prezentacijos (pateikties) tikslą, 9 iš 10 žmonių sunkiai susidorotų su tokia užduotimi. Atitinkamai jie rengia ir savo prezentacijas - be aiškaus tikslo. Vienoje reklamos agentūroje mačiau, kaip labai profesionalus režisierius pravedė prezentacijq. Jo kompetencija niekas nesuabejojo, bet renginiui pasibaigus, vieni kitų klausinėjo: „Palauk, o ką jis norėjo tuo pasakyti?“ Tuo tarpu kokybiškos prezentacijos atveju jų atmintyje būtų likusi viena mintis, pvz., „Šitaip mes lengviau savo kūrybinę idėją parduosime klientui“ arba „Naudodamiesi šiais patarimais, mes sutaupysime 20% kūrybai išnaudojamo laiko“ ir t. t.

    Neskandinkime duomenų potvynyje

    Ar tik ne prancūzų filosofas Voltaire laiške yra atsiprašęs draugo: „Atleisk, neturėjau laiko trumpam laiškui, tad parašiau ilgą“. Mintį išreikšti trumpai – sudėtinga. Daugelio prezentacijų (pateikčių) skaidrėse būna žiauriai daug smulkaus teksto. Bet kuo daugiau prirašyta, tuo nereikšmingesnis tampa pats pranešėjas –  klausytojai beveik viską gali perskaityti skaidrėse. Kai publika įsikniaubia į tekstą, pranešėjui pelnyti klausytojų dėmesį – dar sunkiau.

    Gera prezentacija visuomet yra interaktyvi: užduokime publikai retorinių klausimų, pagalvokime, kuo ją pralinksminti, kur suteikti progą susimąstyti. Kreipkimės į publiką, sukurkime tinkamą nuotaiką – bendraukime, o ne sakykime monologą. Nes koks gali būti bendravimas, kai daugelis pranešėjų publikai atsuka nugarą ir skaito tekstą iš savo skaidrių ekrane…

    Pasakokime įdomias istorijas

    Žmonės mėgsta istorijas ir tikrus pavyzdžius iš gyvenimo. Gal ir jums verta savo prezentaciją „supakuoti“ į sudominančią istoriją, kuri išliktų klausytojų atmintyje? Ryškūs pranešėjai savo pasisakymo dramaturgiją vysto panašiai kaip knygų arba filmų autoriai. Yra daugybė scenarinio plano variantų. Štai vienas paprastesnių – iš penkių sudedamųjų dalių:

    1. Įdomi įžanga – kad sukeltume publikos susidomėjimą.
    2. Įvardijame problemą, aktualią klausytojams – kad jie jaustų, jog rūpi mums.
    3. Papasakojame apie idealią būseną (kaip viskas atrodytų, jei išspręstume problemą) – tuo siekiame, kad publika suklustų ir lauktų, kokį problemos sprendimą pasiūlysime.
    4. Pristatome problemos sprendimo būdą – kad klausytojai sužinotų, kaip jie (su mūsų pagalba) pasieks idealią būseną.
    5. Didysis finalas: apibendriname ir akcentuojame pagrindinę mintį – kad klausytojai aiškai suprastų ir prisimintų, kokį (mūsų pageidaujamą) kitą žingsnį jie turėtų žengti.

    Jei turėdami savo prezentacijos scenarinį planą, negalite apsieiti be „PowerPointo“ skaidrių, pamėginkite jų kiekį sumažinti. Tarkim, palikite 10 skaidrių. Paprastai vienai „skaidrei pristatyti“ reikia vidutiniškai 2 minučių (10 skaidrių prezentacija vidutiniškai užtruktų 20 minučių).

    Žinoma, geriau, kai pristatomos idėjos. O ne skaidrės. Jos – tik papildoma pagalbinė priemonė, bet ne prezentacijos centras.

    Arturas Laskauskas

    © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

    Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: www.prezentavimas.lt

    © Wilhelmine Wulff_pixelio nuotrauka

    Rodyk draugams

    Comments Komentavo 3 »

    Kas bendro tarp Fiodoro Dostojevskio, Jacko Londono, Ernesto Hemingway‘aus ir Franzo Kafkos? Visi buvo pasaulinio garso rašytojai? Taip. Rašė lengvai? Ne. Priešingai – juos kamavo psichikos fenomenas, kurį profesionalai vėliau pavadino specialiu terminu…

    Noriu. Reikia. Negaliu… Taip vieną gražią dieną atsitinka studentui ir profesoriui, žurnalistui ir rašytojui: kankiniesi priešais tuščią popieriaus lapą ir niekaip nesurezgi pirmojo sakinio. Nobelio premiją pelnęs rašytojas Günteris Grassas yra prisipažinęs, kad daugybė literatų tiesiog bijo tuščio balto lapo.

    Rašymo blokada” vadinama situacija, kai autoriui per sunku arba nebeįmanoma užrašyti konkretaus turinio teksto. Tikslas aiškus, tema yra, terminai spaudžia, o rašantysis užstringa”. Šis psichologinis fenomenas pasireiškia skirtingai: vienam niekaip nesiseka atrasti efektingos pradžios, kitas vargais negalais išspaudžia žodį po žodžio, nors papasakoti galėtų lengvai. Trečias imasi bet ko, kad tik atidėtų rašymą: šoka tvarkyti namų, prisigalvoja neatidėliotinų darbų. Kai kas nesąmoningai pasirenka kitokią išsisukinėjimo taktiką: informacijos kaupimą ištempia iki begalybės. Aš pats esu pastebėjęs, kad įsijungęs kompiuterį staiga lendu į šaldytuvą – gal ką skanaus susirasiu…

    Rašymo blokados” psichologines priežastis dažniausiai galima paaiškinti baime – kad nepasiseks gerai parašyti, kad skaitytojai (ar klausytojai) įvertins neigiamai ir pan.

    Žmonės, kurie duonos kąsniui užsidirba rašydami, žino kelias gudrybes, padedančias išsiveržti iš blokados.

    „Už“ ir „Prieš“

    Taikydami šį metodą, susirašysite argumentus ir kontrargumentus, susijusius su pranešimo tema. Pradžioje sau išsiaiškinkite tikslą – ko norite savo tekstu pasiekti? Po to išvardinkite argumentus – kodėl tas tikslas turėtų būti pasiektas? Trečiajame žingsnyje pasižymėkite, kokius kontrargumentus galėtų pateikti idėjos priešininkai. Tokiu būdu turėsite aiškiai suformuluotą tikslą ir argumentaciją. Kita vertus, bent preliminariai numatysite sunkumus ir problemas, kurias iškeltų manantys kitaip.

    „Smegenų šturmas“

    Dideliame popieriaus lape susirašykite bet kurias su tema susijusias idėjas, kokios tik šauna į galvą. Po to sugrupuokite jas. Gautos idėjų grupės – pamatas jūsų būsimo teksto (ar sakomos kalbos) turiniui.

    Galimas kitoks variantas. Lapo vidury užsirašykite centrinę savo idėją. Aplink sužymėkite asociacijas, kurios kyla, galvojant apie pagrindinę temą. Rodyklėmis sužymėkite sąsajas tarp sąvokų. Štai ir turite schemą – belieka imtis teksto.

    Publikos klausimai

    Kai kurie žmonės bijo kalbėti viešai, bet jiems nesunku atsakyti į klausimus. Pasinaudokite tuo. Susimąstykite: kokie klausimai domintų jūsų tikslinę auditoriją? Tik nepasiduokite savicenzūrai ir nepasijuskite taip, tarsi publika jus kontroliuoja (tai didelis pavojus). Atsakymai į galimus klausimus ir bus turinio pagrindas.

    Prioritetų metodas

    Jeigu minčių turite, bet iš mirties taško nesiseka pajudėti todėl, kad neaišku, kaip susisteminti informacijos chaosą, suskirstykite idėjas į 3 grupes pagal mažėjančią svarbą:

    1. svarbiausia (tarkim, jūsų viešai sakomos kalbos tikslas ir pagrindinė mintis);
    2. svarbu (pagrindinę mintį pagrindžiantys argumentai);
    3. papildymai (su tema susijusi linksma istorija, anekdotas, citata, pavyzdys).

    Tikslą galite pasakyti pradžioje, pagrindinę mintį kelti į kalbos pabaigą, argumentaciją – per vidurį. Kai turėsite teksto karkasą, pasvarstykite, kuriose vietose tiktų „prieskoniai“ ir puošmenos. Tarkim, JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ne rečiau kaip kas 2 minutes į savo kalbą įpindavo vaizdžią istoriją ar pavyzdį.

    Nebijokite netobulumo

    Nepakęsti nei vienos klaidos sau gali leisti tik dievai. Kai norime iš pirmo sykio parašyti nepriekaištingą tekstą, panyrame į detales ir prapuolame jas tobulindami. Tokiais atvejais geriau pirmiausia vienu ypu surašyti viską, „kas ant seilės užeina“. Formuluoti kitaip, taisyti, perrašinėti ir siekti pavyzdinio stiliaus galėsite vėliau – kai jau turėsite teksto visumą ir jausitės ramiau.

    Arturas Laskauskas

    © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

    Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

    © M. Großmann  / pixelio nuotrauka

    Rodyk draugams

    Comments Komentavo 5 »