GARANTUOTOS KOKYBĖS PREZENTACIJA

Kas blogiausio gali nutikti prezentacijos klausytojams? Vienas iš variantų - kai prezentacijos (pateikties, PowerPoint pristatymo) autorius be jokios tvarkos pila ant galvų teiginius, argumentus, duomenis ir t. t. - murkdykitės sau tarsi kokioje baloje…

Nei vienam nepatiktų, jei per vakarienę restorano padavėjas atneštų šaltą užkandį, o toje pačioje lėkštėje būtų įmestas ir gabalas deserto. Arba kepsnys viename lėkštės pakrašty būtų apipiltas sriuba, kitame - kava, ir viskas pabarstyta cukrumi. Tačiau daugybė pristatymų (prezentacijų, pateikčių) pateiikiama būtent šitaip - serviruojant be jokios tvarkos. Bet kaip.

“Nėra raudonos gijos, kuri nuosekliai vestų nuo pradžios iki pabaigos” arba “Nėra sistemos, neaišku”, -maždaug tokią kritiką dažniausiai išgirstu iš vadovų, kai pasiteirauju, ko jie pasigenda stebėdami pristatymus (PowerPoint prezentacijas, pateiktis).

Receptas aiškiam pristatymui sukurti 

Viskas labai paprasta: turėsite ir aiškią struktūrą, ir per visą pristatymą nuosekliai vedančią “raudoną giją” - jei visą pristatymo informaciją sudėliosite į atskirus blokus. Ir juos įvardinsite ne tik pristatymo pradžioje, bet ir pabaigoje. O dar geriau - pakartodami ir pristatymo (prezentacijos, pateikties) metu. 

Darbo eiga tokia: pirmiausia atlikite “smegenų šturmą” ir susirašykite visus dalykus, kuriuos jūsų manymu verta įtraukti į būsimą pristatymą (prezentaciją, pateiktį). Rašykite ant mažų lipnių spalvotų lapelių “Post-it” - po vieną idėją, citatą, pavyzdį ar svarbų skaičių ant vieno lapelio. Žinoma, prieš užsirašinėjant idėjas, visai neblogai būtų pasvarstyti, ką jūsų tikslinė auditorija jau žino, ir kas ją domintų…

Prezentacijai tų idėjų reikia ne tiek jau ir daug: pakanka 8-20. Kai tiek prisirašėte ant atskirų “lipukų”, suklijuokite juos ant didelio popieriaus lapo - grupuodami į 3-5 teminius blokus. Gausis lipukų “debesėliai”. Dabar kiekvienam “debesėliui” ant popieriaus lapo parašykite po antraštę, kuri apjungtų visą pavienių lipukų grupę, pvz., “Idėjos prezentacijos pradžiai”, “Argumentai UŽ”, “Argumentai PRIEŠ” ar kt. Kitas žingsnis: kiekviename “teminiame debesėlyje” lipukus perdėliokite pagal norimą eilės tvarką - kad susidarytų chronologinis planelis. Štai ir turite prezentacijos (PowerPoint pristatymo, pateikties) struktūrinį planą: 3-5 potemės (”debesėlių” pavadinimai) ir kiekvienos potemės turinio punktai ar idėjos (lipukai, sudėlioti tarsi sąrašo punktai). Ar šį struktūrinį planą surašysite “PowerPoint” prezentacijos (pateikties) antrojoje skaidrėje, ar pristatymo metu turėsite ant atskiro lapo sau po ranka - jau priklausys nuo jūsų sumanymo.

Alternatyvūs receptai

Yra ir kiti du variantai:

• informacijos susisteminimo išmokti specialiame seminare “Garantuotos kokybės prezentacija” arba
• kreiptis pagalbos į prezentacijų konsultantą - kad jis padėtų susisteminti informaciją konkrečiai Jūsų  prezentacijai.

Arturas Laskauskas, prezentacijų konsultantas (Kontaktai)

Reiner Sturm / Pixelio nuotrauka

“Kaip šauksi, taip atsilieps”… Kai pradedame pristatymą, mūsų klausytojai tuoj pat “intuityviai” pajunta, kaip mes nusiteikę jų atžvilgiu (naujausi smegenų tyrimai rodo, kad iš tikrųjų kalbėtoją “diagnozuoja” ne klausytojų intuicija, bet vadinamieji “veidrodiniai” neuronai jų smegenyse). Kaip geriausiai išnaudoti šį faktą? Pasiūsti klausytojams pozityvų signalą - kad pasitikite savimi. Ir kad esate palankiai nusiteikę situacijos ir klausytojų atžvilgiu. Tam padės paprastas psichologinis triukas.

Amerikietė retorikos konsultantė Dorothy Sarnoff, iškalbos mokiusi net tris JAV prezidentus, teigia atradusi veiksmingą receptą, išbandytą “prezidentiškai”.

Receptas

Viskas labai paprasta: norint, kad mums pradėjus kalbėti, klausytojai būtų palankesni, “užsiprogramuokite” sau pačiam pozityvų nusiteikimą - visiškai nepriklausomai nuo to, kaip jaučiatės iš tikrųjų. Kaip to pasiekti? Likus kokioms 5 minutėms iki pristatymo (prezentacijos) pradžios, prisiminkite, kokiu sakiniu esate suplanavęs pradėti savo prezentaciją (pristatymą) ir tarkite sau mintyse:

1. “Džiaugiuosi, kad AŠ esu čia.”
2. “Džiaugiuosi, kad JŪS esate čia.”
3. “Aš esu užtikrintas dėl to, ką ketinu pasakyti.”
4. “Aš išmanau dalyką, apie kurį kalbėsiu.”
5. (O tuomet jau nebe mintyse, bet balsu pasakykite tą pirmąjį sakinį, kuriuo ketinate pradėti pristatymą.)

Dorothy Sarnoff rekomenduoja šią autogeninę treniruotę kartoti tol, kol patikėsite tuo, ką sakote mintyse. JAV prezidentams šis patarimas padėdavo. O papildomas “šalutinis poveikis” toks, kad sau kartodami 5 sakinius, tuo pačiu atitrauksite mintis nuo negatyvių dalykų, savo baimių ir t. t.

Jei dar netikite…

Na, o jei artimiausiomis dienomis jūsų laukia atsakingas pristatymas (prezentacija, pateiktis), o jūs vis dar negalite sau pasakyti 3-iojo ir 4-ojo sakinio iš aukščiau pateiktos “maldelės” taip, kad patys tuo patikėtumėte - galbūt dar nesate pakankamai pasirengę pristatymui? Tokiu atveju jums gali praversti straipsnis “Prezentacija pagal 6 žingsnių planą”, šių eilučių autoriaus parašytas specialiai portalo DELFI užsakymu, o jį rasite, paspaudę čia:   4.Straipsnis iš delfi.lt

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

 © S.Hofschlaeger / Pixelio nuotrauka

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis - reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų - kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

            Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon” - brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Lt (gal net veikiantį).

            Arba nebrangu. Nes „Sky Moon Tourbillon” - tik antras pagal kainą rankinis laikrodis pasaulyje. Jei tikėsime JAV žurnalu „Forbes”, brangiausias yra šveicariškas laikrodis „Super Ice Cube” su 1 897 briliantais. Už 848 045 EUR.        

Kada skaičius tikrai didelis?

            Kai palyginamas su mažesniu. Dideli skaičiai prezentacijoje (pateiktyje, PowerPoint pristatyme) psichologiškai „sumažėja”, kai atsiduria šalia didesnių. Arba „padidėja” greta mažesnių. Nesileisdami į svarstymus, kiek tai padoru, pateiksime pavyzdžių: kaip sugretinimą panaudoja prezentacijų profesionalai.

Tarkim, kasmet į pasaulio jūras iš laivų išverčiama 6 mln. t šiukšlių. Tai faktas, įspūdingas ne kiekvienam. Sustiprinkime efektą, pridurdami: tai yra tiek pat, kiek visos Lietuvos virtuvių atliekos, dabartiniais tempais išmestos per 20 metų.

Neseniai į radijo laidą paskambinusi klausytoja irgi panaudojo sugretinimą: „Kaip galima valstybinės įstaigos vadovui mokėti 50 000 Lt algą per mėnesį, jei visa provincijos mokykla gauna tik 43 000 Lt Lt per metus?”

Multiplikacija

            Vienas iš būdų skaičiams psichologiškai padidinti - multiplikacija. Pvz.,: „Jei bent 15 min. per dieną nenorėdami tenkinate kitų prašymus, per metus susikaupia 91 val., per 10 metų - 114 darbo dienų. Tai pusmetis neapmokamo darbo”. Čia vardan įspūdžio skaičius buvo padaugintas iš dienų kiekio per metus.

Arba priešingai - pavyzdys apie sumažinimą. Automobilių pardavėjai metinę lizingo įmoką padalindavo iš 365 ir reklamoje skelbdavo: „Tik 30 Lt per dieną!” Žinoma, visi pasiskaičiuos, kas už to slypi. Bet dėmesys - pritrauktas, išlaikyti publikos per prezentaciją (PowerPoint pristatymą, pateiktį) - vienas svarbiausių dalykų.

Litais - seksualiau

Dirbdamas reklamos agentūroje, stebėjau „Focus” diskusijų grupę. Jauni vilniečiai ten diskutavo apie nuolaidas drabužių parduotuvėse. Jei mažiau negu 20 proc. - jiems visai ne nuolaida. Tas faktas pravertė vėliau. Kai viena prekybos įmonė planavo platinti kuponus su 10 proc. nuolaida vyriškiems kostiumams, patarėme to nedaryti. Kostiumas kainuoja apie 1000 Lt? Gerai, tuomet ant kupono užrašykim: 100 Lt dovana kostiumo pirkėjui! Nauda pinigais - „arčiau kūno”.

Ir 1 proc. gali kandžiotis

Kai skaičiai dideli - ne taip ir sunku. O jei darbuotojus reikia įtikinti, kad broko kiekį privalom sumažinti 1 procentu? Tuoj kas nors burbtels: kam rūpi tas procentėlis… Paklauskime taip manančio: „Buityje jums turbūt nepatiktų ir 1 proc. broko? Sakysim, kalbant apie aprūpinimą elektros energija - 1 proc. broko reikštų, kad be elektros gyventumėte po 14 min. kasdien.”

Kiti būdai skaičiams pabrėžti

• Nepatrauklaus fakto sumenkinimas greta dar blogesnio („siaubo skaičiaus”).
• Neįspūdingo skaičiaus perskaičiavimas į kitus dydžius - labiau jaudinančius vaizduotę.
• Akcentavimas intonacijomis: vien pauze ir loginiu kirčiu įspūdį galima padidinti iki 80 proc.
• Nebūtinų duomenų atsisakymas: pateiktyje (prezentacijoje, pristatyme) pateikime tik tai, kas tikrai įspūdinga.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

(straipsnis buvo publikuotas dienraštyje “Verslo žinios” 2010-01-28)

© Berwis / Pixelio nuotrauka

.

Daugumos vadovų dienotvarkė perkrauta, jie turi mažai laiko, yra nekantrūs ir neatidūs klausytojai… Šito nepakeisite. Tačiau rengdami prezentaciją būtent vadovams, galite į tai atsižvelgti.

  Pasvarstykite, ar galėtumėte savo prezentaciją (Power Point pristatymą, pateiktį) sustiprinti štai tokiais privalumais:

• Prezentacijos tikslas turi būti aiškus (vadovai susierzins, jei po prezentacijos liks neaišku: „O ką man tuo norėjo pasakyti?”).
• Jei naudojate projektorių, neskubėkite ant stalo išdėlioti atspausdintos dalomosios medžiagos - rizikuotumėte, nes tekstą greitai permes akimis ir nervinsis: kurių galų mums balsu skaito tai, ką patys jau perskaitėme.
• Prezentacijos temą susiekite su įmonės marketingo komunikacijos kryptimi (pvz. mes esame inovacijų lyderiai), naujausia rinkos situacija (pvz., paaštrėjo konkurencija ir krito kainos), aktualia problema (tarkim, dėl šalčių sumažėjo kino žiūrovų) ar kitu dalyku, kuris aktualus vadovui.
• Informaciją padalinkite į logiškus struktūrinius blokus.
• Geriausia, jei informacinių blokų eilės tvarka - manevringa ir ją galima keisti, atsižvelgiant į situaciją (tarkim, jei dėl laiko stokos tektų sutrumpinti prezentaciją arba peršokant pradėti nuo kito punkto).
• Prezentacijoje visada tiks paprastas pasakojimas arba ryškus pavyzdys, kurį lengva įsiminti ir perpasakoti kitiems (labai galimas daiktas, kad jūsų prezentacijos esmę vadovas vėliau perpasakos pavaldiniams arba partneriams).
• Kontroliuokite savo žodyną: vadovai, kaip ir visi žmonės, labiau nori, kad būtų kalbama apie jų reikalus, o ne jūsų (pvz., prezentacijos įžangai geriau tiks sakinys „Šio susitikimo tikslas - įvertinti naują galimybę JŪSŲ įmonei…”, bet ne „Šiandien AŠ labai norėčiau papasakoti…”).

Apibendrinant: vadovams skirtą prezentaciją planuokite pagal formulę „Trumpai, aiškiai, manevringai“. Negailestingai sutrumpinkite prezentaciją iki 5 min. - visą kitą paaiškinsite klausimų-atsakymų dalyje.

Apie trumpos prezentacijos pranašumą skaitykite: Prezentacijos pranašumas - trukmė

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Konstantin Gastmann / Pixelio nuotrauka

Kartą susimąsčiau: ką patarčiau, jei savo gero draugo prezentacijai patobulinti turėčiau tik 1 minutę? Duočiau jam 3 patarimus. Vienas jų - šiame straipsnyje.

Per 10 pastarųjų metų nesu girdėjęs ką nors piktinantis, kad prezentacija (PowerPoint pristatymas, pateiktis) užtruko per trumpai. Priešingai. Dažniausiai prezentacija būna per ilga.

Kai klausytojai informaciją priima ausimis (ne akimis), pirmoji dėmesio krizė pasiekiama vidutiniškai 3-iąją pristatymo minutę. Tą akimirką auditorijos mintys nejučia atitrūksta nuo prezentacijos arba mažų mažiausiai dėmesys susilpnėja (neatsitiktinai Vakaruose komercinės radijo stotys tarp dainų kalba ne ilgiau kaip 2 min. 30 sek.). Blogiausia, kad standartinis pristatymas ar prezentacija trunka gerokai ilgiau - ir pusvalandį, ir valandą…

Pagal JAV verslo autoriteto Guy‘aus Kawasakio taisyklę „10-20-30″ gera prezentacija turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 min. Vertingas patarimas prezentacijų (pateikčių) rengėjams. Tačiau didėjant gyvenimo tempui ir informacijos perkrovai, šis trukmės limitas jau per švelnus. Ypač tais atvejais, kai prezentacija skirta aukščiausio lygio vadovams (jų laikas - brangiausias resursas). Arba konkursinėje situacijoje - kai vienas po kito publikai pristatymus rengia keletas konkurentų.

Pranašumo formulė: patrigubinkite

Taigi, patarimas norintiems sublizgėti tarp konkurentų: jūsų prezentacija (pristatymas) turi būti trigubai trumpesnė negu kitų, ir į ją reikia investuoti trigubai daugiau laiko (idealiu atveju - dešimteriopai daugiau, nes į 1 val. sėkmingos prezentacijos paprastai investuojama 10-90 val. pasiruošimo).

Šiame patarime slypi triguba nauda: trumpesnė prezentacija mažiau vargins klausytojus. Ją lengviau įsimins. Trečioji nauda - dar didesnė: siekdami sutrumpinti prezentaciją, patys norom nenorom turėsite atlikti du nelengvus, bet visada atsiperkančius žygdarbius:

1. sugrupuoti informaciją į pirmaeilę ir antraeilę (pastarosios geriausia iš viso atsisakyti);
2. susisteminti pirmaeilę informaciją pagal aiškią logiką - kad viską būtų galima išdėstyti ne daugiau negu 3-5 esminiais punktais.

Gerai susisteminta informacija publikai siunčia pranešimą „tarp eilučių” - prezentacijos autorius yra disciplinuotas, kompetentingas ir gerai pasirengęs.

Drąsiausiems - „5 min. principas”

O dabar tas pat patarimas - kitaip. Tiems, kas turi daugiau patirties su prezentacijomis (pateiktimis, pristatymais). Arba tiems, kam reikia maksimalaus efekto. Sutalpinkite esmę į 5 minutes, o visa kita serviruokite „pagal apetitą”. Numanau pirmąją jūsų reakciją: juk netilps kokių 80-90 proc. informacijos? Ką su ja daryti?

Išnaudoti! Tik ne informacinėje prezentacijos dalyje, o po pirmųjų 5 minučių pasiteiraujant publikos - kokių bus klausimų. Jei klausimų neatsiranda, galima pačiam kelti retorinius klausimus. Nes į šalį atidėję 80-90 proc. informacijos, turėsite gerą įdirbį ir didelį atsargų bagažą.

                     Su šia tema susijęs straipsnis:

                     Prezentacijų klaidos: TOP-5 (ketvirta klaida) 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

        © Maren Be-ler / Pixelio nuotrauka

(Čia straipsnio tęsinys, pirmas tris dalis skaitykite:

Prezentacijų klaidos: TOP-5

Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia klaida - esminė)

4-oji klaida:

Sprendimas prezentuojamas pernelyg „sąžiningai”

Viename kopijavimo aparatų prekybos salone šnekučiuojuosi su verslo partneriais: gen. direktoriumi ir komercijos direktoriumi. Salone pasirodo vienišas klientas. Kažkodėl nėra pardavėjo, todėl pirmasis įmonės asmuo antakio judesiu parodo komercijos direktoriui - nueik pas jį, pakonsultuok. Tas nueina. Po poros sekundžių grįžta. „Tai ko tu jį paleidai taip greitai?” - susierzinęs klausia vadovas. „O ką jam galėjau pasiūlyti? Šią savaitę gi salone nieko gero neturim…” Liguisto sąžiningumo priepuolis ar neprofesionalumas?

Daugumai dalykiškų žmonių (pvz., technikų, inžinierių, gamybininkų ar kitų specialistų) panašiose situacijose sunku: jie visiškai nenori nei „daryti šou”, nei „išpūsti” savo produktų, idėjų, pasiūlymų. Tokiems konkretiems žmonėms ir per prezentacijas (PowerPoint pristatymus) atrodo, kad jei pasiūlymas geras - jis kalbės pats už save. Jiems norisi būti sąžiningais - prezentacijos (pateikties) klausytojams privalu pranešti ir apie pristatomo dalyko trūkumus, problemas. Arba visas detales net iki „penktojo skaičiaus po kablelio”, kuris rūpi tik siauriausiam specialistų ratui.

„Na, šitas tris skaidres rodysiu labai trumpai, jos nelabai man patinka, o ir nesvarbios”, - kartą pasakė bičiulis, rodydamas savo „PowerPointo” prezentaciją. Klausimas: kodėl jų dar neišmetei, jei ir pats nepatenkintas?

Auditorija susirenka ne tam, kad išgirstų, kas pranešėjui nesiseka ar kelia abejonių. Verslas nemėgsta klausytis apie problemas - pakanka savų. Žmonės laukia kitko - pasiūlymų ir sprendimų. Nušlifuotų, atrinktų, apgalvotų. Ir patraukliai supakuotų!

Patarimas: mažiau nebūtinų dalykų, daugiau emocijų

Žmogaus smegenys nemėgsta smulkmenų sąvartyno. Nemėgsta abstrakčių teiginių. Mėgsta įdomius pasakojimus.

Kadaise dirbau kūrybinėje reklamos agentūroje, kurios vadovas per prezentacijas (beje, dabar jos jau vadinamos pateiktimis) pasakodavo: „Vieną dieną mūsų vairuotojas pamatė niekaip nebaigiamą reklaminio plakato eskizą, kur trūko tik šmaikščios antraštės. Eskize šalia viskio butelio škotų muzikantas pūtė dūdmaišį. Vairuotojas ir pasakė: „O! Škotas „įkalė” viskio ir pučia į dūzgiantį alkotesterį?” Idėją pardavėme viskio gamintojui ir laimėjome prizą reklamos festivalyje…” Šitaip efektyviau negu sausai pasakyti: „Mūsų reklamos agentūroje visi žmonės labai kūrybiški“. Ar ne?

Per prezentaciją papasakokite apie netikėtus atradimus, komiškas situacijas ar paradoksus - tik visuomet taip, kad įmonę ir save patį pavaizduotumėte palankioje šviesoje. Labai gerai, jei tuo pačiu pasiseks pabrėžti:

• kiek patirties ir žinių sudėta rengiant pasiūlymą;
• kiek daug investuota į sprendimo paieškas;
• kokie stipriausi ekspertai buvo įtraukti;
• ką siūlote tik jūs ir niekas kitas;
• ką atlikote, tikrindami pasiūlymo tinkamumą.

Beje, dėl paskutinio punkto. Vienam vokiškos elektronikos tiekėjui padėjau rengtis svarbiam susitikimui. Po konsultacijų atėjo lemiama prezentacijos diena. Mano klientas savo potencialiam užsakovui nebesakė sausai ir abstrakčiai: „Mūsų elektroninis prietaisas yra apsaugotas nuo vagystės”. Ne. Vietoj to prezentacijos pabaigoje suvyniojo demonstracinį gaminio pavyzdį į aliuminio folijos ritinį, tada dar užmetė striukę ir parodė, kas nutinka, kai gudraujantis vagišius bando “apgauti” elektroninius vartus. Pasigirdo aliarmo signalas. Galvos linksėjimas - potencialus užsakovas patenkintas. Jam visai nebūtina žinoti, kad ši demonstracija vakar buvo repetuota ištisas valandas. Ir kad besibandant sudegė akumuliatorius, o pakaitalo naktį ieškota 100 km spinduliu, kol technines bėdas pavyko išspręsti tik paryčiui…

 Taip pat skaitykite:

• Prezentacijų klaidos: TOP-5 (penkta klaida - dažniausia)
• Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

Geriausios prezentacijos - visada skirtingos. Blogiausios - panašios, nes kartoja tas pačias klaidas. Toliau pristatome būdingiausių klaidų penketuką (čia straipsnio tęsinys; pradžią skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5)

2-OJI KLAIDA

Sprendimas prezentuojamas ne ta kalba, kuri suprantama klientui 

Vienoje žinomoje lietuviškoje valstybinėje įmonėje vadovė gavo laišką iš giminingos institucijos Lenkijoje. Viskas tvarkoj, tik tas oficialus raštas parašytas… lenkų kalba. Ką gi, norint, įmanoma ir lenkišką turinį suprasti. Įmonės vadovė išsiuntė lenkams oficialų atsakymą. Lietuvių kalba…

Tai kraštutinis pavyzdys. Bet panašią atmetimo reakciją sukelia kas antra prezentacija (pateiktis, pristatymas). Nes ekspertai siūlomą sprendimą klausytojams dažnai pristato savo, o ne adresato kalba. Prezentatoriai remiasi savo vertybėmis, savo emocine savijauta, savo poreikiais ir savo norais. Bet ne klientų. „Apie mus”, „Mūsų komanda”, „Mūsų darbai”, „Ką mes siūlome” - rasime ne vienos prezentacijos skaidrėse… Ir kažkur pamirštamas klausimas: o kas iš to klientui?

Apsukrios firmos eina trumpiausiu keliu - bando klientui primesti, kad įmonės poreikis iš tikrųjų esąs kliento poreikis: „Mano artimas bankas” arba „Čia mano radijas”. Klientas juk patikės ir pats pakartos tuos pačius žodžius… Bet įsivaizduokime: vidurnaktį gatvėje nepažįstamas vyras prišoka prie moters su žodžiais „Aš tavo artimas vyras”. Ar moteris tikrai pagalvos: „Ak, taip, kaip aš galėjau nežinoti, juk čia mano artimas vyras”?.. Klientai XXI amžiuje juk nekvaili.

Atskira tema - kai pristatymo (prezentacijos) autorius naudoja klientams nesuprantamą profesinį žargoną (pvz., reklamos agentūrų prezentacijose: „kreatyvai”, „artai”, „kleimai”, „kopiraiteriai”, „reikės papušinti” ir kt.). Po vienos tokios prezentacijos paklausiau klausytojo (agentūros kliento) - kaip jautėsi. Atsakė, kad susierzino, nes daug ko nesuprato, bet buvo nepatogu klausti - apsikvailintų prieš pavaldinius. Ką jis darys toliau? Dvi galimybės: investuos laiko, kad išsiaiškintų nepažįstamą profesinį žargoną. Arba pakeis reklamos agentūrą - kad kitą kartą nebesijaustų kvailesnis. Kuri galimybė atrodo realesnė?..

Patarimas: prieš prezentuojant, pasižiūrėti kliento akimis 

Kai įmanoma, pasidomėkime dar prieš prezentaciją: kas rūpi mūsų auditorijai ir atskiriems žmonėms. Kokie jų charakteriai, mastymo stiliai, vertybės ir rūpimi klausimai? Ar teisingai įsivaizduojame jų problemas, baimes ir prioritetus?

Kai tam neskiriame laiko, atsitinka kaip tame anekdote, kur po sunkaus autoįvykio ligoninėje guli nukentėjusysis - visas sulaužytas, sugipsuotas, nejudamai subintuotas - tik surauktos akys pro tvarščius matosi. Burnoje - kramtomoji guma. Ir skausminga grimasa. Ateina konsultuoti gydytojas: „O, ligonis, matau, sveikstam - jau ir gumą pajėgiam kramtyti? Puiku, ruošiamės namo?” Jam atsako: „Baikit, daktare, nesupratot. Negi be visos šitos velniavos man dar karieso betrūksta…”

 Straipsnio tęsinį skaitykite: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (trečia dalis)

Apie kokybiškų prezentacijų (pateikčių) rengimą pagal paprasčiausią “Vakarienės” metodą skaitykite: “Prezentacija - kaip vakarienė“.

© Arturas Laskauskas Kontaktai

© Oliver Haja/ Pixelio nuotrauka