Posts Tagged “PowerPoint prezentacija”

  

Viena dažniausių klaidų: per prezentaciją naudojama vienintelė įtikinimo priemonė - “PowerPointo” skaidrės. Pateiksiu 10 pačių paprasčiausių idėjų - kokias alternatyvas galima išnaudoti vietoj ekrano, projektoriaus ir skaidrių.

 

  1. Demonstravimas su rekvizitais. Patikrintas dalykas: per prezentaciją rankoje iškeltas tinkamai pagal temą parinktas daiktas pritraukia daug daugiau dėmesio negu to paties daikto nuotrauka “PowerPointo” skaidrėje. Tokiais atvejais rodomas, pvz. nekokybiškas konkurentų produktas ir kokybiškesnis savas gaminys. Arba senesnis ir naujesnis modelis - akivaizdžiai parodant privalumus. Vienas Gariūnų turgaus virtuozas pasakojo, kaip virtuvinius peilius sklandžiai parduodavo tada, kai pademonstruodavo, kaip jais supjaustomos kartoninės televizorių dėžės.
  2. Įtraukti prezentacijos klausytojus - kad jie taptų įvykio dalyviais. Savo seminaruose (tai irgi prezentacija, vadinama ir nauju lietuvišku terminu pateiktis) kartais naudoju tokį pratimą: pasikviečiu iš auditorijos vyruką, akivaizdžiai stambesnį už mane kokius 2 kartus. Ir paprašau atsistoti taip, kad būtų pasiruošęs su manimi „laužti ranką”. Auditorijos dėmesiu tokiomis akimirkomis nesiskundžiu. „PowerPointu” nepasiekčiau ir dešimtadalio efekto…
  3. Žymūs vardai - pasakojant sėkmės istoriją. Konsultavau vieną Lietuvos odos dirbinių gamintoją, kuris ilgai (deja, ir migdančiai) pasakojo apie savo verslą, kol pasakė: „Mano odiniai diržai parduodami su HUGO BOSS, ESPRIT ir BALTMAN prekiniais ženklais.” Iškart suklusau…
  4. Palyginimas: kai pasakodamas sugretini su kuo nors, kas yra neabejotinai aukštesnės kokybės (pvz., „Soterno vynas tik tiek turi ką nors bendro su saldžiu sirupu, kiek „Rolls-Royce” su „Zaporožiečiu”). Pakanka poros efektingų sakinių - nebūtina išvis to paties rašyti skaidrėje.
  5. Citata: pasiremiam patenkintu vartotoju („Pasinaudoję produktu ABC, tai pačiai operacijai sutaupome 25 proc. laiko”, - sako įmonės „123″ vadovas Toks ir toks).
  6. Pasakojama sėkminga istorija iš realaus gyvenimo („Nuvažiuoja mano klientas po konsultacijų pas akcininkus į Rygą. Ir staiga per vakarienę jam netikėtai praneša: „Žinai, visgi rytoj padaryk mums prezentaciją apie bendrovės rezultatus…” Ką daryti? Prezentacija be pasiruošimo? Ką gi, mano klientas prisimena stresinėms situacijoms siūlytus scenarijus ir nusprendžia…”).
  7. Retorinė figūra - pauzė. Anglijos princus moko: oficialiose kalbose daryti 1-3 logines pauzes. Jos itin gerai veikia po gero retorinio klausimo (pvz., „Ar šoktumėte iš lėktuvo be parašiuto (pauzė iki 5 sek.)? Mūsų įmonėje kaip tik šitaip dabar ir elgiamasi - mes investuojame, nepasirūpinę jokiais saugikliais. Kad ir vartotojų tyrimais”).
  8. Tikroji tiesa iš užkulisių. Ar vyriškai auditorijai gali būti neįdomi istorija apie tai, kaip lietuviška „Playboy” redakcija organizavo fotosesiją su garsia dainininke ir po to dizaineris „primontavo” pusę kito kūno? Arba kaip iš tikrųjų kuria reklamos agentūra, už projektą prašanti 30 000 litų? Žinoma, toliau jau yra tikras menas - kaip gerą pasakojimą tinkamai susieti su prezentacijos pagrindiniu teiginiu. Arba nepasakyti per daug - kad nepakenktume verslui.
  9. Scenarijus pagal schemą „Iki to - po to”. („Parašykite kiekvienas ant popieriaus lapo tą pelną, kurį jums neša geriausias jūsų produktas. Gerai, dabar padauginkite tą skaičių iš 7 ir užrašykite. Tai būtų jūsų pelnas, jei pasinaudotumėte mūsų pasiūlymu. Nes pasinaudoję mūsų pasiūlymu, klientai efektyvumą padidina iki 7 kartų…”)
  10. Naudoti „PowerPointo” prezentacijos skaidres - bet tik 1 atveju. Kai norim parodyti tikrai įspūdingą iliustraciją. Bet tuomet ji turi būti didelė - per visą skaidrę. Ir viena skaidrėje. Be jokio teksto. Tekstą turi pasakyti pranešėjas (palyginimui: ar merginai pasimatyme rodytume skaidrę vietoj esminio sakinio „gyvai”?).

 

Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo „PowerPointo”

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas  Kontaktai  

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

Ernst Rose / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

 

Tai atsitiko prieš 3 metus. Netoli Trakų. Kaimo turizmo sodyboje. Žmonės ten suvažiavo iš kelių valstybių. Iš firmų, kurių kiekvienos apyvarta - milijoninė. Suvažiavo į naujos metodikos prezentaciją. Lektorius - estas. Specialiai mokytas Švedijoje. Iš viso investuota keliasdešimt tūkstančių…

Lektorius ekrane visą dieną rodė „PowerPointo” skaidres. Dabar pats įdomumas: tos skaidrės buvo sukurtos originaliai - nuskenavus nuo popieriaus tekstą, atsiųstą… faksu. Prisimenu tik 2 dalykus iš tos prezentacijos. Pirma, ekrane nieko neįmanoma įžiūrėti - „nervai nelaiko”. Antra, estas atsisėdo ant stiklinio staliuko, įlūžo ir apvirto su visais stiklais…

Geriausios prezentacijos - skiriasi viena kitos. Blogiausios - panašios: kartoja tas pačias klaidas. Apžvelgsime būdingiausių klaidų penketuką.

  

1-OJI KLAIDA 

Sprendimas - vos pradėjus prezentaciją  

Daugybė specialistų mano, kad jie parduoda sprendimus: geresnius mobiliuosius telefonus, pigesnį gyvybės draudimą, efektyvesnius grąžtus arba minkštesnes lovas. Bet žmogui per akimirką neprisireikia nei telefono, nei draudimo, nei grąžto.

  • „Ar tai padarys mane stipresniu už kitus?” (racionalusis arba analitiko mąstymo stilius);
  • „Ar nuo to mano gyvenimas bus saugesnis?” (saugusis arba organizatoriaus mąstymo stilius);
  • „Ar tai man suteiks meilės ir bendrumo jausmą?” (emocinis arba bendraujančiojo mąstymo stilius);
  • „Ar šitaip eidamas nauju keliu, nueisiu toliau?” (eksperimentinis arba vizionieriaus mąstymo stilius).

Jei tikėsim amerikiečio Nedo Herrmanno keturių kvadrantų smegenų modeliu, yra keturi pagrindiniai aukščiau išvardinti mastymo stiliai. Prieš priimdami mums siūlomą sprendimą („Dabar vandens lovą įsigykite su 60 proc. nuolaida”), mes reaguojam tarsi „intuityviai”. Iš tikrųjų šiuolaikinis mokslas jau žino ir daugiau. Tai, ko mums reikia arba nereikia, nustato išlikimo programa mūsų galvos smegenų limbinėje sistemoje (ji valdo refleksinį ir instinktyvų elgesį). Taigi, žmonėms reikia tik to, kas jiems labiau padeda išgyventi, išlikti. Limbinė sistema nesąmoningai nusprendžia, ar mums konkretus dalykas yra svarbus. Jei svarbus - priimame prezentatoriaus mums siūlomą sprendimą. Kadangi limbinė sistema „nemoka kalbėti”, ji per prezentaciją mums peršamus teiginius tegali pažymėti neigiamomis arba teigiamomis emocijomis. Tuo atveju, kai limbinei sistemai pasidaro aišku, jog neigiamų emocijų nėra, o teigiamos emocijos yra įmanomos - tik tada eilinis prezentatoriaus teiginys gauna šansą: mūsų galvoje jis priskiriamas prie svarbių ir praleidžiamas aukštyn - į didžiuosius smegenų pusrutulius.

Kitaip tariant, kai klausytojo smegenys jau sudomintos (po prezentacijos „aperityvo”) ir parengtos priimti „pagrindinį patiekalą”, tik tada dera serviruoti vertingiausią delikatesą - siūlomą sprendimą.

Pačioje prezentacijos pradžioje iškart pristatyti sprendimą - nėra jokios prasmės!

 

Patarimas: sprendimą siūlykime tik prezentacijos pabaigoje 

Senukas per radiją pasakoja apie savo slaptą priemonę: “Esu jau labai senas ir sveikas iki šiol. Aš naudoju vieną liaudišką patikrintą priemonę prieš gripą, ir nesirgau  nė karto per 70 metų. Dirbau ir septynių žmonių kolektyve, ir trylikos, ir dvidešimties. Būdavo taip: užeina gripo banga, suserga visi, aš lieku vienas darbe. Man sakydavo: ”Nu ale tu i atsparus, Brany…” Tai vat mano išbandyta garantuota priemonė yra…” Klausydamasis to seno žmogaus, su šypsena pagavau save nekantraujant: tai kokia gi ta priemonė, greičiau, greičiau…” Štai taip teisingai prezentuojama! Klausytojai tiesiog lauks kiekvieno žodžio - nes sukurta gera intriga ir vis dar neaišku, kuo baigsis. Kaip detektyviniame romane.

Savo siūlomą sprendimą pateikime tik tuomet, kai klausytojai jau žino, kokią situaciją mes norime pakeisti ir kokia jiems bus iš to nauda. Pirmas žingsnis: kalbėkime apie klausytojams skausmingą situaciją (nuostoliai, palaida bala, nesusipratimai, įtampa, nuosmukis). Antras žingsnis: įvardiname, kokių teigiamų dalykų sieksime ir kokia bus gera situacija pritaikius sprendimą ar priemonę (pelnas, tvarka, džiaugsmas, pažanga). Trečias žingsnis: tik dabar pristatykime, kokį sprendimą siūlome kaip išeitį.

Esminį teiginį pateikti tik kulminaciniu momentu - daugeliui prezentacijų autorių būna per sunku. Bet neskubėjimas atsiperka. Jei tinkamai „apšildėme” auditoriją, ji jau nekantrauja sužinoti - kokią išeitį pasiūlysime, koks bus mūsų siūlomas sprendimas. Ir visas dėmesys bus nukreiptas į mus, o ne SMS siuntimą, piešinį bloknote arba vaizdą už lango…

(Apie kokybiškas prezentacijas skaitykite:  ”"Garantuotos kokybės prezentacija: receptai (1)).

 

P. S.

Galimas daiktas, kad skaitydami, sukote sau galvą: „Na, gal ir taip, bet kas per velnias ta limbinė sistema?” Kad nereiktų ieškoti žinyno - pagelbėsiu. Galvos smegenis sudaro 3 dalys: smegenų kamienas, limbinė sistema ir smegenų žievė. Vadinamoji limbinė sistema (lotynų k. limbus - riba) - tai į riestą spurgą panaši dalis, esanti ten, kur ribojasi smegenų kamienas ir didieji pusrutuliai. Limbinė sistema atsakinga už mūsų emocijas, motyvaciją ir atmintį.

 

Straipsnio tęsinys: Prezentacijų klaidos: TOP-5 (antra dalis)

 

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

    

 

        © Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

        Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltinį: PREZENTAVIMAS.LT

© Ibefisch / Pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Dėl kieno kaltės 2003 m. žuvo 7 astronautai? Dėl kompiuterinės programos, kurią sukūrė Robertas Gaskinsas su Dennisu Austinu ir 1987 m. pardavė korporacijai „Microsoft“ – už 14 mln. dolerių…

Per 2 dešimtmečius ta kompiuterinė programa taip paplito, kad dabar ji instaliuota į 400 mln. kompiuterių. Ji tikriausiai dabar tūno ir jūsų kompiuteryje! Tai „PowerPointas“, skirtas kurti prezentacijų (pateikčių) skaidres ekranui. Kiekvieną darbo dieną visame pasaulyje parodoma po 30 mln. „PowerPointo“ prezentacijų (pateikčių). Siūlau išbandyti nedidelį eksperimentą: kai matysite artimiausią ilgesnę prezentaciją su „PowerPointo“ skaidrėmis, atsisėskite patalpos gale ir pasižvalgykite, ką tuo metu veikia auditorija. Ogi siuntinėja SMS žinutes, rašo elektroninius laiškus, paišo, svajoja, staiga išeina „paskambinti“… Trumpiau tariant, nuobodžiauja.

Vokietijoje parodijuoja

Nežiūrint to, verslo konsultantai, rinkodaros, reklamos ir viešųjų ryšių žmonės vis dar negali išsiversti be projektoriaus ir skaidrių – jos tapo XXI amžiaus bendravimo priemone. Tik nieko nėra blogesnio negu pranešėjas su kilometriniais tekstais „PowerPointo“ prezentacijos skaidrėse. Dažnai jis viską paraidžiui skaito balsu, o klausytojai tylomis siunta: „Negi jis mano, kad aš pats nemoku skaityti?“ Lėkšti pristatymai kai kam taip įsiėdė, kad viename Berlyno klube buvo surengta pasaulinė „PowerPointo“ karaokės“ premjera: ekrane rodė bet kokias iš interneto sužvejotas prezentacijas, pagal kurias savanoriai kurdavo spontaniškus poros minučių nusišnekėjimo šou. Pasak iniciatorių, šiuo sociologiniu eksperimentu siekta pabrėžti, kad „PowerPointas“ kaltas dėl nesąmonių, kurias žmonėms tenka iškentėti verslo susitikimuose.

Amerikoje skelbia nuosprendį

Dar aštriau „PowerPointo“ pateiktis kritikuoja amerikiečių komunikacijos profesorius Edwardas Tufte‘as. Pasak jo, būtent ši kompiuterių programa kalta dėl kosminio erdvėlaivio katastrofos. NASA ekspertai posėdyje buvo įspėti, kad erdvėlaivio techniniai nesklandumai kelia rimtą grėsmę saugumui. Tačiau… pranešant apie tai, buvo naudotos „PowerPointo“ skaidrės, o klausytojai kaip visada prasnaudė ir neišgirdo įspėjimų. 2003 m. vasario 1 d. erdvėlaivis „Columbia“ sprogo 60 km aukštyje virš Teksaso valstijos. Priežastis: korpuso apsauginės medžiagos tiek perkaito, kad pradėjo minkštėti, kol suiro kosmose. „PowerPointo“ prezentacija apie tokį pavojų buvo įspėjusi. Niekas neišgirdo. Kaip neišgirsta ir daugelio kitų prezentacijų svarbiausios minties, kai ji būna užvelta „PowerPointo“ skaidrėse.

Uždrausti „PowerPointą“

Tokį siūlymą propaguoja brangiausias Europoje retorikos konsultantas Matthiasas Pöhmas iš Šveicarijos, „PowerPointą“ vadinantis patikimu klausytojų dėmesio žudiku. Jis paskaičiavo, kad pro ausis lekiančių prezentacijų klausymui vien Vokietijoje iššvaistoma tiek darbo laiko, kad jis galėtų kainuoti… 1,6 mlrd. eurų per savaitę!!! Kai klientai kreipiasi į M. Pöhmą, norėdami kokybiškai pasirengti svarbiam pranešimui investuotojų konferencijoje ar naujų technologijų pristatymui medikams, šveicaras paprasčiausiai uždraudžia naudoti „PowerPointą“. Jis pripažįsta tik kelias išimtis, kai šią programą verta įsijungti kompiuteryje:

1) jei norite turėti „špargalkę“ pranešimui – tik ne projektuojamą ant sienos, bet išspausdintą popieriuje ir pasidėtą priešais save ant stalo;

2) kai reikia parodyti tikrai svarbią nuotrauką;

3) kreivių diagramomis demonstruojant akcijų kurso pokyčius.

Nenustebsiu, jei toks požiūris jums pasirodys per radikalus. Bet… Neatsitiktinai vieno mano seminaro dalyvis iškėlė retorinį klausimą: „O kodėl nei vienas kunigas per pamokslą nesinaudoja projektoriumi ir „PowerPointu“?” Galime paklausti ir kitaip. Pasvarstykim, ar kunigaikštis Gediminas būtų ėmęsis kurti Vilnių, jei Lizdeika jį pasodintų priešais ekraną, įjungtų projektorių ir balsu kartotų tą patį, ką galima pasiskaityti pačiam? (Beje, Lizdeikos „prezentacija“ Gediminui buvo rekordiškai trumpa – jei tikėsime Bychovco kronika iš XVI amžiaus, Lizdeika tepasakė 19 žodžių).

Kosmetiniai patobulinimai

Jei visgi dar neketinate atsisakyti skaidrių, pasinaudokite jų greitojo patobulinimo patarimais (kad per prezentacijas snaustų ne visi klausytojai, o, tarkim, tik kas antras). Spauskite čia: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Arturas Laskauskas

© Arturas Laskauskas. Visos teisės saugomos.

Cituoti ir kitur skelbti galima tik nurodant autorių ir šaltiinį: www.prezentavimas.lt

© Carsten Grunwald  / pixelio nuotrauka

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »