Posts Tagged “geriausia profesionali prezentacija”

Esu profesionalus prezentacijų konsultantas ir kasmet peržiūriu šimtus  PowerPoint prezentacijų. Padariau netikėtą atradimą: dažnai galima nuspėti, kokią iliustraciją pranešėjas parodys ekrane! Priežastis paprasta: daug kas naudoja labai panašius vaizdelius, kuriuos publika jau yra mačiusi ankstesnėse prezentacijose. Tokie “nueksploatuoti” vaizdeliai kelia nuobodulį ir palieka prastoką įspūdį: “Kaip neoriginalu…”

Prisipažinsiu atvirai - kadaise ir man yra tekę naudoti vieną kitą tokios rūšies banalybę. Kodėl? Nes taip paprasta ir nereikalauja daug pastangų. Bėda ta, kad publika visgi supranta, jog į ekraną jiems įmestas “paskutinės minutės vaizdelis”…

Pateiksiu 10 pavyzdžių su labiausiai nuvalkiotais motyvais - patarčiau jų nebenaudoti savo prezentacijose.

.

1. RANKŲ PASPAUDIMAS Suprantu, kad dvi kostiumuotos rankos - tai pats lengviausias būdas iliustruoti bendradarbiavimą. Bet tuo pačiu ir pats neoriginaliausias - dar iki jūsų prezentacijos panašų vaizdelį žmonės bus matę šimtus kartų.

.

2. FINIŠO KIRTIMAS Scenos su kostiumuotais bėgikais… Visi prezentacijos dalyviai supranta, kad tai teatrališkai suvaidinta scena, o ne realūs firmos darbuotojai, bet visgi tokių vaizdų prezentacijose tenka matyti vėl ir vėl…

.

3. IŠKELTI NYKŠČIAI Iškeltas nykštys yra geras simbolis - pvz., kai užsienyje norima parodyti pritarimą, tačiau nemokama susikalbėti vietine kalba. Tačiau prezentacijoje toks vaizdelis nėra tinkamiausias (nebent prezentaciją rodytumėte Afrikoje ir neturėtumėt kitokių galimybių išreikšti minties).

.

4. TAIKINYS SU STRĖLĖMIS

Kai kalbama apie tikslus, poreikių tenkinimą ir kitokius “pataikymus į dešimtuką” - natūraliai kyla pagunda rodyti taikinį. Bėda ta, kad tai jau daryta tūkstančius kartų.

.

5. KRUMPLIARAČIAI Būna įvairių variantų: paprasti krumpliaračiai, 3D krumpliaračiai, krumpliaračiai su 3D žmogeliukais arba su verslininkais… Jų nauda daugmaž vienoda - artima nuliui.

.

6. ŽMOGELIUKAS SU KLAUSTUKU Šiuo ar panašiu 3D motyvu labai dažnai sugadinama pati paskutinė prezentacijos skaidrė, prie jos prirašant tekstą “Ar turite klausimų?”.

Vienai tarptautinei firmai esu paskaičiavęs, kad jei per savo prezentaciją jie didesnei grupei žmonių rodo 1 nereikalingą skaidrę, sugaištas laikas tai firmai kainuoja… 583 eurus nuostolio! Kai vedu seminarus, paaiškinu išsamiau, bet trumpai drūtai - dažniausiai geriau nenaudoti jokios skaidrės, negu rodyti nusibodusį motyvą.

.

7. NEBAIGTA DĖLIONĖ

Anonimiški beveidžiai žmogeliukai su dėlionės detalėmis… Kas turima omeny? Nejaugi tie beveidžiai - įmonės darbuotojai? Ar jiems patiktų sužinojus, kad apie juos šitaip galvoja įmonės vadovybė?

.

8. ŠOKINĖJIMAS IŠ DŽIAUGSMO

Kostiumuoti verslininkai ir kiti personažai, išlėkę į orą iš džiaugsmo. Matyta?

.

9. AUGALAI RANKOJE

Tokiais vaizdeliais mėgstama iliustruoti įmonės augimą, tobulėjimą, naujus sumanymus ir kt.

.

10. SUSIKIBUSIOS RANKELĖS

Primena senus saldžius propagandinius plakatus, tik dabar rankomis sukabinami nebe kolūkiečiai, darbininkai ir kariai, o verslininkai, visuomenės atstovai, tauta ir kt. Bet juk už langų jau XXI amžius…

.

Klausimas: tad kaip pasirinkti vaizdus, kad jie veiktų stipriau už nuolat kartojamas nuobodybes PowerPoint skaidrėse? Ir ar kiekvienos situacijos iliustravimui reikia vien tik PowerPoint skaidrių? Vienas iš būdų gauti profesionalius atsakymus į šiuos ir kitus klausimus - seminarai “Efektyvesnė prezentacija, arba pamirškite migdančias skaidres”. Arba knyga “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres”.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Įvairiausioje literatūroje dažnai kartojamas, neva, mokslinis teiginys - kad per prezentacijas 55 % poveikio publikai daro pranešėjo kūno kalba, 38 % -  jo balso intonacijos, ir tik 7 % - pasakyti žodžiai (t. y. turinys arba tekstas). Trumpiau tariant, kai kas teigia, kad neverbalinė žinios dalis per prezentacijas esanti svarbesnė už verbalinę. Jei susidūrėte su šia vadinamąja “7, 38, 55 procentų taisykle” - PAMIRŠKITE ją. Prezentacijų atveju ji absoliučiai… klaidinanti.

Nuotraukoje - amerikiečių psichologas Albertas Mehrabianas iš Kalifornijos universiteto. Didysis nesusipratimas ir prasidėjo po to, kai būtent šis mokslininkas 1967 m. paskelbė savo studiją apie tarpasmenybinę komunikaciją, iš kurios ir kilo vadinamoji “7, 38, 55 procentų taisyklė” (kad žmonių bendravime daugiau negu 90 proc. tariamai lemia kūno kalba ir balsas).

Svarbiausia tai, kad pats A. Mehrabianas… to niekada nesakė. Jis nagrinėjo tik tuos atvejus, kai eksperimento dalyvių sakomi žodžiai reiškė vieną, o jų intonacijos ir kūno kalba bylojo visai kitką. Profesoriui A. Mehrabianui rūpėjo, kiek jausmai patvirtina arba paneigia sakomą tekstą (pvz., neįtikina tas, kuris abejingu balsu ir žiūrėdamas į lubas sako “Taip, taip, myliu tave”). Po studijos paskelbimo prabėgus daugeliui metų, A. Mehrabianas savo interneto svetainėje piktinasi, kad jo teiginiai išimami iš konteksto ir suabsoliutinami tarsi galiotų visoms sritims, įskaitant ir prezentacijas. Tai tipiškas pavyzdys, kai pirminė mokslininko mintis klaidžioja visiškai iškraipyta.

.

Jeigu taisyklė visgi galiotų ir prezentacijoms…

Pagalvokime logiškai: jeigu vadinamoji “7, 38, 55 proc. taisyklė” tikrai galiotų per prezentacijas - būtų beveik visiškai nesvarbu, ką sakyti. Tuomet niekas nebesivargintų šlifuoti prezentacijos tekstą, parinkinėti argumentus, statistiką, pavyzdžius ir t. t. Būtų paprasčiau priešais publiką statyti ne savo darbuotoją, o pasamdytą žavią aktorę, kuri užburtų visus prezentacijos klausytojus savo seksualiomis intonacijomis - net jei sakytų: “Nepirkite šio naujo gaminio, nes jis yra visiškas šlamštas”. Kolkas man nežinomas nei vienas atvejis, kai pagal šitokį receptą pravesta prezentacija būtų nurungusi konkurentus ir laimėjusi konkursą. Dėl vienintelės priežasties: publika nėra kvaila.

Esu peržiūrėjęs šimtus prezentacijų skirtingomis kalbomis. Geriausiose jų visuomet pirmiausia būna geras pasakojimas - taigi pirmiausia stiprus tekstas. Kai tekstas gerai paruoštas, prezentacijos autorius automatiškai turi daugiau pasitikėjimo savimi, o publika tą jaučia. Kompetencijos nesuvaidinsi, nes klausytojai su malonumu demaskuos temos neišmanantį pranešėją, kai po prezentacijos užduos klausimų.

Tad tobulinti prezentacijos tekstą tikrai verta.

Jus taip pat gali sudominti: Kiek per prezentaciją svarbi kūno kalba

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kaip manote, kuriai temai skiriu MAŽIAUSIAI laiko, kai vedu seminarus “Efektyvesnė prezentacija, arba pamirškite migdančias skaidres”? Ta mažiausiai nagrinėjama tema - pranešėjo kūno kalba. Galite nustebti: kodėl? Nejaugi kūno kalba per prezentaciją visai nesvarbi?

Prisiminkime vieną įdomesnių kūno kalbos tyrimų.

.

Žvalgybininkų eksperimentas

Didžiausia pasaulyje žvalgybos tarnyba NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) yra atlikusi eksperimentą su 300 baudžiamųjų bylų, kurios tuo metu jau buvo iki galo išnagrinėtos. Tai štai, buvo sudarytos keturios tardytojų grupės. Tie tardytojai buvo iš kito regiono ir nežinojo, kuo baigėsi tos baudžiamosios bylos. Visų tardytojų buvo paprašyta pasakyti savo nuomonę: kurie iš 300 įtariamųjų sako tiesą (t. y. šneka ĮTIKINANČIAI), o kurie meluoja (t. y. per apklausas šneka NEĮTIKINANČIAI).

Eksperimento metu pirmoji tardytojų grupė gavo tik garso įrašus ir tardytojai vien girdėdami įtariamųjų kalbą turėjo susidaryti įspūdį - meluoja kalbėtojas, ar nemeluoja.

Antroji tardytojų grupė gavo filmuotą videomedžiagą be garso: jie matė, kaip įtariamieji kalba, bet negirdėjo jų balso.

Trečioji grupė ir matė, ir girdėjo įtariamųjų apklausas (buvo ir garsas, ir vaizdas).

Ketvirtoji grupė gavo filmuotą apklausų videomedžiagą su garsu ir jai papildomai dar pateikė visus bylos dokumentus.

Eksperimento rezultatai: vien pagal garso įrašus (t. y. pagal įtariamųjų žodžius ir intonacijas) pirmoji grupė 55 atvejais iš 100 teisingai nustatė: štai šie įtariamieji kalba įtikinamai ir nemeluoja, o štai šie - meluoja. Antroji grupė (vertinusi vien pagal apklausos videomedžiagą be garso) teisingai įvertino 65 % visų atvejų. Tie tardytojai, kurie ir girdėjo, ir matė įtariamųjų apklausas, neklysdami nurodė 85 % meluojančių ir nemeluojančių įtariamųjų.

NSA ekspertas Morganas Raitas tyrimo rezultatus komentavo taip: “Kai sprendžiame, ar kalbėtojas įtikina, ar ne, daug lemia kūno kalba. Ji išduoda - ar žmogus meluoja, ar ne. Kai žmogus praneša informaciją, kuria jis pats netiki (arba jis iškart žino, kad ta informacija yra melaginga) - aplinkiniai tą gali pastebėti pagal kūno kalbą.”

.

Žvalgybininkų pamoka prezentacijų autoriams

Morganas Raitas po šio eksperimento yra padaręs aukso vertės įžvalgų, kurios praverčia prezentacijų autoriams ir pranešėjams: “Jeigu patys netikite savo žodžiais, jūsų judesiai bus nerangūs ir nenatūralūs. Jokie patarimai nepadės nuslėpti neatitikimo tarp jūsų žodžių ir gestų (na, nebent jūs esate spec. mokymus praėjęs slaptasis superagentas). Jeigu jūs netikite tuo, ką kalbate, jums nepavyks priversti savo kūną elgtis taip, tarsi jūs tikėtumėte savo žodžiais”.

.

Kokius policininkus ir pranešėjus skriaudžia dažniausiai?

FTB, amerikiečių nusikaltimų tyrimų tarnyba, išstudijavo atvejus, kai buvo užpulti arba apšaudyti policininkai. Atliekant šią analizę, buvo apklausti ir būtent tie nuteistieji, kurie buvo užpuolę policininkus. Nuteistieji pripažino, kad prieš priimdami sprendimą, jie įvertindavo konkretaus policininko išvaizdą: ar jis pasitempęs, ar pasitikintis savimi, o gal priešingai - pasimetęs, susigūžęs, sukantis žvilgsnį į šalį ir kalbantis neryžtingu tonu. Pagal tai nusikaltėliai susidarydavo įspūdį - ar lengva bus su policininku susidoroti.

Skirtingai nuo policininko, per prezentaciją pranešėjas nerizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Bet ir vienas, ir kitas būna atidžiai stebimi. Pranešėjas nuolat “skenuojamas” - kaip jis kalba, kaip vaikšto, kaip atrodo.

Nenoriu atimti duonos iš kolegų, kurie veda kūno kalbos ir aktorystės seminarus tiems, kas sako viešas kalbas, bet netikiu, kad kas nors gali išmokyti “teisingos kūno kalbos” per prezentaciją. Streso sąlygomis stovėdamas prieš publiką pranešėjas vargu ar prisimins, kaip “taisyklingai” laikyti rankas, kaip stovėti ir pan. Pasitikėjimo savimi nesuvaidinsi. Pasitikėjimas savimi įmanomas tik tada, kai išmanai savo prezentacijos temą ir esi gerai pasiruošęs, kai žinai, ką sakysi, t. y. kai gerai paruoštas prezentacijos turinys (aiški pagrindinė mintis, logiškai suformuluoti pagrindiniai teiginiai ir juos patvirtinantys argumentai, pavyzdžiai, istorijos ir kt.).

Štai todėl pusę seminarų laiko skiriu būtent stipriam pranešimo turiniui - kad klausytojams būtų aišku ne tik tai, nori pasakyti prezentacijos autorius, bet ir tai, KODĖL klausytojai turėtų patikėti pranešėjo žodžiais. Klausytojai pastebės ir kūno kalbą, bet - priešingai paplitusiam mitui - ji nėra svarbesnė ar ilgiau prisimenama už prezentacijos turinį (daugiau apie tai: Garsioji taisyklė “7 %, 38 %, 55 %”). Kai turinys stiprus, kai patį pranešėją uždega jo prezentacijos tema - kūno kalba automatiškai gausis įtikinanti.

Kaip kuriamas stiprus prezentacijos turinys? Šito galima išmokti seminaruose arba perskaičius knygą “Prezentacija kitaip, arba pamirškite migdančias skaidres”.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Naujausia lietuviška knyga apie garantuotos kokybės prezentacijas! Tai prezentacijų eksperto ir mokymų trenerio Arturo Laskausko knyga “PREZENTACIJA KITAIP, arba pamirškite migdančias skaidres”. Knyga naudinga vadovams, verslininkams, vadybininkams ir visiems, kas kuria konkursines, pardavimo ir kitas prezentacijas. Kitaip tariant, pravers tiems, kas svarbiausiomis progomis prezentaciją nori pateikti KITAIP negu kiti.

Patikrintos tiesos apie pristatymus trumpai ir aiškiai vienoje vietoje. Skirta: nuo mokinio iki vadovo” - taip šią knygą apibūdino lektorius, “Tūkstantmečio odisėjos” jachtos „Ambersail” kapitonas Paulius Egidijus Kovas.

.

  • Kaip išvengti klaidų, kurias daro 9 iš 10 prezentacijų autorių?
  • Kaip pelnyti 2 kartus didesnį klausytojų dėkingumą už 2 kartus trumpesnę prezentaciją?
  • Kaip skaidres pagerinti pagal ryškiausių pasaulinių autoritetų rekomendacijas?
  • Kaip klausytojus sudominti labiau negu vien tik rodant skaidres arba Prezi programos triukus?
  • Kaip per prezentaciją panaudoti ne bet kokius, o būtent 3D efektus?..

.

Tai tik keletas iš daugybės klausimų, į kuriuos atsakoma naujoje Arturo Laskausko knygoje ”PREZENTACIJA KITAIP, arba pamirškite migdančias skaidres”.

.

Knygoje taip pat pateikiama gausybė praktinių pavyzdžių ir naujų idėjų - kad prezentacijas galėtumėte kurti KITAIP negu iki šiol.

Jus gali sudominti žemiau pateikiamas knygos turinys:

2014 m. spalio mėn. ši knyga buvo pristatyta Frankfurto knygų mugėje (Vokietija).

.

ATSILIEPIMAI APIE KNYGĄ:

  • „Naudingiausia lietuviška knyga kuriantiems prezentacijas ir sakantiems viešas kalbas. Šviežias, modernus praktiko požiūris. Skaitoma lengvai tarsi pramoginė literatūra.“

Etiketo ir protokolo žinovas Arminas Lydeka

.
  • „Nuoširdžiausiai sveikinu Arturą Laskauską, padovanojusį mums profesionalią, įtaigią prezentacijos kūrimo gramatiką – taip reikalingą knygą Lietuvoje“.
.
Režisierius Vytenis Pauliukaitis
.
  • „Perskaičius Arturo Laskausko knygą „Prezentacija kitaip…” supratau, kad šis išskirtinis darbas bus mano „stalo knyga”. Nes tai profesionalus, moksliniais tyrimais besiremiantis, stipriai psichologiškai pagrįstas ir, svarbiausia, šmaikštumo nestokojantis kūrinys.”

Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris” direktorė Vida Ramaškienė

.

APIE KNYGOS AUTORIŲ

Profesionalus prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas pagal užsakymus kuria pirmaujančių įmonių prezentacijas konkursams ir vadovų susitikimams užsienyje, veda prezentacijų seminarus, kurių svorio centras - kaip prezentacijai paruošti tokį TURINĮ, kad prezentacija tarp visų konkurentų taptų geriausia.
A. Laskausko paslaugomis naudojosi Microsoft, Heineken, Novartis, Maxima LT, Eurovaistinė, Vilniaus duona, Hoermann Lietuva, BASF, KRKA ir kt.

.

Knygą galite įsigyti ne tik knygynuose, bet ir

internete, paspaudę šią nuorodą.

.

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kas XX a. suformavo standartus, pagal kuriuos publika iki šiol nesąmoningai vertina prezentacijas? Tai sritis, kurioje taikliai parinkti žodžiai patraukia dėmesį, teikia pramogą, taupo laiką ir įtikina. Ta sritis - reklama.

Prezentacijų specialistai išnaudoja reklamos atradimus. Taip pat ir skaičiams paryškinti. Apžvelgsime keletą būdų - kaip iš tų pačių skaičių per pristatymus išspausti daugiau naudos.

Ar pasakytume, kad 700 000 EUR už šveicarišką laikrodį „Sky Moon Tourbillon” - brangu? Taip. Nes laikrodį surastume ir už 7 Lt (gal net veikiantį).

Arba nebrangu. Nes „Sky Moon Tourbillon” - tik antras pagal kainą rankinis laikrodis pasaulyje. Jei tikėsime JAV žurnalu „Forbes”, brangiausias yra šveicariškas laikrodis „Super Ice Cube” su 1 897 briliantais. Už 848 045 EUR.

Kada skaičius tikrai didelis?

Kai palyginamas su mažesniu. Dideli skaičiai prezentacijoje (pateiktyje, PowerPoint pristatyme) psichologiškai „sumažėja”, kai atsiduria šalia didesnių. Arba „padidėja” greta mažesnių. Nesileisdami į svarstymus, kiek tai padoru, pateiksime pavyzdžių: kaip sugretinimą panaudoja prezentacijų profesionalai.

Tarkim, kasmet į pasaulio jūras iš laivų išverčiama 6 mln. t šiukšlių. Tai faktas, įspūdingas ne kiekvienam. Sustiprinkime efektą, pridurdami: tai yra tiek pat, kiek visos Lietuvos virtuvių atliekos, dabartiniais tempais išmestos per 20 metų.

Neseniai į radijo laidą paskambinusi klausytoja irgi panaudojo sugretinimą: „Kaip galima valstybinės įstaigos vadovui mokėti 50 000 Lt algą per mėnesį, jei visa provincijos mokykla gauna tik 43 000 Lt Lt per metus?”

Multiplikacija

Vienas iš būdų skaičiams psichologiškai padidinti - multiplikacija. Pvz.,: „Jei bent 15 min. per dieną nenorėdami tenkinate kitų prašymus, per metus susikaupia 91 val., per 10 metų - 114 darbo dienų. Tai pusmetis neapmokamo darbo”. Čia vardan įspūdžio skaičius buvo padaugintas iš dienų kiekio per metus.

Arba priešingai - pavyzdys apie sumažinimą. Automobilių pardavėjai metinę lizingo įmoką padalindavo iš 365 ir reklamoje skelbdavo: „Tik 30 Lt per dieną!” Žinoma, visi pasiskaičiuos, kas už to slypi. Bet dėmesys - pritrauktas, išlaikyti publikos per prezentaciją (PowerPoint pristatymą, pateiktį) - vienas svarbiausių dalykų.

Litais - seksualiau

Dirbdamas reklamos agentūroje, stebėjau „Focus” diskusijų grupę. Jauni vilniečiai ten diskutavo apie nuolaidas drabužių parduotuvėse. Jei mažiau negu 20 proc. - jiems visai ne nuolaida. Tas faktas pravertė vėliau. Kai viena prekybos įmonė planavo platinti kuponus su 10 proc. nuolaida vyriškiems kostiumams, patarėme to nedaryti. Kostiumas kainuoja apie 1000 Lt? Gerai, tuomet ant kupono užrašykim: 100 Lt dovana kostiumo pirkėjui! Nauda pinigais - „arčiau kūno”.

Ir 1 proc. gali kandžiotis

Kai skaičiai dideli - ne taip ir sunku. O jei darbuotojus reikia įtikinti, kad broko kiekį privalom sumažinti 1 procentu? Tuoj kas nors burbtels: kam rūpi tas procentėlis… Paklauskime taip manančio: „Buityje jums turbūt nepatiktų ir 1 proc. broko? Sakysim, kalbant apie aprūpinimą elektros energija - 1 proc. broko reikštų, kad be elektros gyventumėte po 14 min. kasdien.”

Kiti būdai skaičiams pabrėžti

  • Nepatrauklaus fakto sumenkinimas greta dar blogesnio („siaubo skaičiaus”).
  • Neįspūdingo skaičiaus perskaičiavimas į kitus dydžius - labiau jaudinančius vaizduotę.
  • Akcentavimas intonacijomis: vien pauze ir loginiu kirčiu įspūdį galima padidinti iki 80 proc.
  • Nebūtinų duomenų atsisakymas: pateiktyje (prezentacijoje, pristatyme) pateikime tik tai, kas tikrai įspūdinga.

Taip pat skaitykite: Prezentacijos su “PowerPoint”: patobulinimai per 30 min.

Prezentacijų konsultantas Arturas Laskauskas Kontaktai

(straipsnis buvo publikuotas dienraštyje “Verslo žinios” 2010-01-28)

© Berwis / Pixelio nuotrauka

.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »